QUOTE(TOCAMI @ 2009 11 27, 02:37)
kaip bebūtų gaila, tačiau vaiko nevalgumas dažniausiai yra motinos, o ne vaiko psichologinė problema. mamai dera susirūpinti vaiko apetitu tik jei jam krenta svoris, žemas hemoglobinas ar prasti bendri biologiniai tyrimai, apatiškas, elgsena nėra įprasta.
kad nerėktumėt, jog lengva man kalbėt iš karto atsakysiu - nelengva, nes mano vaikas irgi nevalgiukas. iki pusantrų metukų visiškai nevalgė mėsos. hemoglobinas buvo ant ribos. pediatrė liepė prievarta maitinti, neduoti kito maisto. mano vaikutis dvi dienas badavo, bet mėsytės nevalgė. mano nervai neatlaikė. spjoviau ant tokio patarimo. ėmiau domėtis kuo keisti mėsą, atradau ne vieną produktą gausų geležies, kurį valgė mano atžala. prisiekiau sau, jog niekad neprievartausiu savo vaiko dėl maisto. juk jis natūraliai žino ko ir kiek reikia. tad jei vaikas sveikas, nesukit sau galvos dėl suvalgomo maisto kiekio, nelyginkit su kitais, nes skiriasi vaikų sudėjimas, ūgis, medžiagų apykaita. ir neprievartaukit, nesiūlykit įkyriai maisto. mažieji užsispyrėliai iš principo atsisakys įkyriai brukamų pietų ir maitinsis išsiprašytais užkandžiais.
jei manot, jog apetito nebuvimas patologinis - sekit svorį, rašykitės ką vaikas suvalgė, ir jei šis stebėjimas parodys blogus rezultatus kreipkitės į gydytojus. sėkmės ir kantrybės mamos, auginančioms mažuosius gurmanus.
visiskai pritariu. O bjaurejimasi maistu labai lengvai galima sukelti tokiems maziukams...juk dazna mama kisa per prievarta maista...prisiminkit pacios, gal esat tureje situacija kur sveciuose kai seimininkai ikyriai praso dar kasneli suvalgyti, dar stikliuka isgerti. Juk bjauru ane
beje, kas jau kas o dakare tai tikrai turetu zinoti kad negalima maitinti vaiku per prievarta...juk pilnos knygos info apie tai ir kiekvienoj pabrezia - tik jokios prievartos, viska palengva, zaismingai, kad valgymas vaikui asocijuotusi su malonumu.
Maniskiai apetitu nesiskundzia, bet ir valgom mes laaabai zaismingai. tai koki indeli susiranda, tai i kokia taurele jiems ipilt sriubos prisireikia, tai saukstas vienoks ar kitoks tik turi but. Kartais nori kad mama maitintu, kartais nori patys, kartais sedi kedutese, kartais neturi tam laiko. Kartais nori valgyt tvarkingai kartais zemyn galva (vienintelis dalykas kurio neleidziu)
O siaip as laikausi taisykles kad visi uzkandziai tik po normalaus maisto, kuo daugiau gryno oro ir judejimo na ir apetitas geras, ypac po lauko. Buna pas mus tiesa ir iskrovos dienu. Tada nieko nenori tik vaisiu. Na tai ir nekisu nieko. Kita diena atsiima uz du