QUOTE(Linulė @ 2006 12 10, 20:57)
Vakaras. Už lango lyja, nejauku, o namuose gera, šilta. Tai dvi mažos rudos žvitrios akutės sušildo sielą, o nuo to tokia šiluma apima, kad net saldu nuo to gerumo ir siela dainuoja...
Bet dainuoti ji pradėjo ne taip seniai. Ilgai vargšė tylėjo, kol jos nepagailo mažam ANGELIUKUI ir jis nusileido nuo debesėlio...
Savo vaikučio laukiau apie 10 metų. Ištekėjau devyniolikos ir iškart pradėjau svajoti apie savo kūdikėlį. Svajojau metus du, kiekvienos mm buvo tarsi dūris į širdį-ir vėl ne. Tik keletui dienų pavėlavus joms, lėkdavau pirkti testo, su begaline viltimi laukdavau ryto:lėkdavom abu su vyru į vonią džiaugtis, bet džiaugsmas baigdavosi skausmo ašaromis. Pagaliau pradėjom kreipti pas medikus. "Jokių pakitimų nei pas vieną nėra-laukit". To rezultate rytiniai temperatūros matavimai, saujos harmonų, vitaminų, seksas pagal kalendoriuką. Juk taip reikia. Bet sapnai ir likdavo sapnais, pagalvės šlapios nuo ašarų...Galų gale po penkių metų tokio gyvenimo mes neišlaikėme-išsituokėme. buvusysis maždaug po metų susituokė ir bac...viena po kitos dvi gražuolės mergytės. Viskas, pamaniau, ir padėjau savo didžiąją svajonę giliai giliai į stalčiuką.
Ėjo metai, dirbau kaip jautis, išmokau gyventi viena. Surizikavau ištekėti antą kartą, prieš tai savo būsimajam pasakiau, kad aš negaliu turėti vaikų. Bet turbūt mylėjo, kad nekreipė į tai dėmesio.
Praeitą rudenį susirgau gripu, kreipiausi pas daktarę. Nuėjus paskutinį kartą pasiūlė pasidaryti gimdos kaklelio tyrimą. Prieš tai nebuvo mm apie 3 mėn. bet aš į tai nekreipiau jokio dėmesio-juk taip kartojosi visą gyvenimą. Bet akušerė apžiūrinėdama, pasiūlė nusipirkti testą. Dieve, pagalvojau, turbūt jau kokį šimtą antrą. Ir vėl ryte pergyvent tą pačią neviltį. Bet nusipirkau, patyliukais viena, dėl šventos ramybės, pasižiūrėjau ir...štai tada SIELA uždainavo. Tie stebuklingi du brūkšneliai- norėjau išbučiuot tą popieriuką, skraidžiau, netikėjau ką matau, pirkau dar kartą ir dar kartą verkiau, tik jau iš begalinio džiaugsmo...Mano kruopytė pas mane buvo jau 14 savaičių. O aš nieko nieko nejutau...
Nėštumas buvo lengvutėlis, bet užauginau savo angeliuką didelį, tai atėjo jis į šį pasaulį Cezariuko pagalba. Aš pamačius patį gražiausią man berniuką bijojau, kad man iš laimės pavažiuos stogas. Ne tik man, bet ir MB, ir močiutėms.
Auga mano Angelėlis nuo žydro debesėlio visų džiaugsmui sveikas drūtas ir be galo mylimas. Na nieko nepadarysi, tai šitiek išlaukta, išsapnuota Dievo dovana.
Žinot, ne auksas mano vyrelis, bet aš jam iki gyvenimo pabaigos būsiu dėkinga už tokį AUKSELĮ (Edvinutės mintis)........
Bet dainuoti ji pradėjo ne taip seniai. Ilgai vargšė tylėjo, kol jos nepagailo mažam ANGELIUKUI ir jis nusileido nuo debesėlio...
Savo vaikučio laukiau apie 10 metų. Ištekėjau devyniolikos ir iškart pradėjau svajoti apie savo kūdikėlį. Svajojau metus du, kiekvienos mm buvo tarsi dūris į širdį-ir vėl ne. Tik keletui dienų pavėlavus joms, lėkdavau pirkti testo, su begaline viltimi laukdavau ryto:lėkdavom abu su vyru į vonią džiaugtis, bet džiaugsmas baigdavosi skausmo ašaromis. Pagaliau pradėjom kreipti pas medikus. "Jokių pakitimų nei pas vieną nėra-laukit". To rezultate rytiniai temperatūros matavimai, saujos harmonų, vitaminų, seksas pagal kalendoriuką. Juk taip reikia. Bet sapnai ir likdavo sapnais, pagalvės šlapios nuo ašarų...Galų gale po penkių metų tokio gyvenimo mes neišlaikėme-išsituokėme. buvusysis maždaug po metų susituokė ir bac...viena po kitos dvi gražuolės mergytės. Viskas, pamaniau, ir padėjau savo didžiąją svajonę giliai giliai į stalčiuką.
Ėjo metai, dirbau kaip jautis, išmokau gyventi viena. Surizikavau ištekėti antą kartą, prieš tai savo būsimajam pasakiau, kad aš negaliu turėti vaikų. Bet turbūt mylėjo, kad nekreipė į tai dėmesio.
Praeitą rudenį susirgau gripu, kreipiausi pas daktarę. Nuėjus paskutinį kartą pasiūlė pasidaryti gimdos kaklelio tyrimą. Prieš tai nebuvo mm apie 3 mėn. bet aš į tai nekreipiau jokio dėmesio-juk taip kartojosi visą gyvenimą. Bet akušerė apžiūrinėdama, pasiūlė nusipirkti testą. Dieve, pagalvojau, turbūt jau kokį šimtą antrą. Ir vėl ryte pergyvent tą pačią neviltį. Bet nusipirkau, patyliukais viena, dėl šventos ramybės, pasižiūrėjau ir...štai tada SIELA uždainavo. Tie stebuklingi du brūkšneliai- norėjau išbučiuot tą popieriuką, skraidžiau, netikėjau ką matau, pirkau dar kartą ir dar kartą verkiau, tik jau iš begalinio džiaugsmo...Mano kruopytė pas mane buvo jau 14 savaičių. O aš nieko nieko nejutau...
Nėštumas buvo lengvutėlis, bet užauginau savo angeliuką didelį, tai atėjo jis į šį pasaulį Cezariuko pagalba. Aš pamačius patį gražiausią man berniuką bijojau, kad man iš laimės pavažiuos stogas. Ne tik man, bet ir MB, ir močiutėms.
Auga mano Angelėlis nuo žydro debesėlio visų džiaugsmui sveikas drūtas ir be galo mylimas. Na nieko nepadarysi, tai šitiek išlaukta, išsapnuota Dievo dovana.
Žinot, ne auksas mano vyrelis, bet aš jam iki gyvenimo pabaigos būsiu dėkinga už tokį AUKSELĮ (Edvinutės mintis)........
labai grazi istorija. sveikinu sulaukus mazylio,nes kaip as savo vaikuciui sakau:vaikuciai atsiranda tik is dideles dideles meiles linkim augt sveikiem ir laimeti 
