QUOTE(Linulė @ 2007 08 28, 14:04)
Skaitau visas gimdymų istorijas-radau ir savo

Vėl visas gyvenimas pralėkė, kaip kine...Širdyje tokia šiluma paliko
Nuostabi istorija

Apsiverkiau skaitydama

Labai gerai zinau ta jausma, kai be proto lauki, tikiesi, nesulauki, nustoji laukt ir tiketi, pasineri i kasdienybe ir nebegalvoji, kad kada nors tai ivyks, o tada - BAC ir atsitinka. Po skyrybu su pirmu vyru likau su dviem mazyciais suneliais ir svajone kada nors tureti tikra seima, gera, rupestinga vyra ir dar labai norejau dukrytes. Bet metai bego, visos pastangos ir viltys sutikti TA VIENINTELI buvo bevaises, ir nurimau - na ir nereikia. Ir nenoriu. O mums ir taip gerai. Sunus jau nemazi, ipratom sau gyventi trise, na ir kas, kad vos prasimaitinam is mano atlyginimo, na ir kas, kad buna vakaru, kai staugti noris is vienatves... Nera ir nereikia. O tada atsirado JIS. Daug pastangu ir laiko prireike, kol susigyvenom, kol jis atsikrate blogu iprociu ir buvusio gyvenimo seselio, dukart buvo trukus kantrybe ir isvijau... bet jis grizo, maldavo priimt ir as pamyniau visus savo principus, ambicijas ir pabandziau dar karta. O dabar esu pati laimingiausia mama - sunus jau dideli paaugliai, o salia manes - mazute DUKRYTE, mano Angelelis. Ir vyras - mylintis ir rupestingas. Tai nuostabu - 10 metu puoseleta svajone apie seima issipilde. Tie patys 10 metu kaip ir pas tave! Taip kad labai gerai suprantu kokia dabar esi laiminga

Sveikinu tave ir tavo Angeleli is visos sirdies

Aukit laimingi ir sveiki!!!