Įkraunama...
Įkraunama...

Onkologinės ligos 5

QUOTE
sveikos likimo drauges  ,
as jau beveik metai kaip remisijau.man buvo nustatytas limfmazgiu vezys (hodzkino limfoma 3 stad).paskutiniu laiku man vis neduoda ramybes toks klausimelis, ar ka susilauket vaikuciu po chemoterapijos? ar imanoma ju susilaukti? as viena leliu jau turiu, bet noreciau ir dar vieno po kokiu 3 meteliu 


Mano vyras remisijoj jau pusantrų metų irgi po tokios ligos. Mums tai sakė, kad nepavojingiausia būtų po chemoterapijos ir švitinimo praėjus 5 metams vaikų pradėt laukt. 4u.gif

Buvom išvažiavę į Čekiją po gražią gamtą pasivaikščiot. pailsejom ir prie jūros, bet vengaim saulės ir deginimosi. prakaituoja byras vis dar smarkiai, ir tinimas vasarą galūnių didelis. Kažkaip po dainininko Janavičiaus mirties vėl pradėjo jam lįsti juodos mintys, kad "atkris" ir ilgai negyvens. O dar ir draugų giminaitis kaip tyčia užgeso ir nepavyko info nuslėpt... Vėl rugsėjį tikrintis, tai ikito laiko teks truputį "paliūdėti".

Linkiu stiprybės ir mažiau skausmo, daugiau skaityt gražių knygų, ilsėtis ir klausyt nuostabios muzikos, daugiau džiaugtis gyvenimu.

Adis, gerų rezultatų.
Atsakyti
QUOTE(adis @ 2007 08 23, 12:11)
Nedėk Kareen dar šaukšto, dar galima derėtis su aukščiausiu, su savim...Būna gerų atvejų, net atrodo tokiose sunkiose situacjose, nes nežinai kiek tu daug gali, net būdamas, atrodo, beviltiškas.

P.s. aš jau po operacijos, išoperavo kitos rankos limfmazgius, lauksime patalogų rezultatų. jaučiuosi kol kas gerai, tikiuosi pačių palankiausių rezultatų. Sėkmės jums visoms...


Adis viskas taip greitai, tikiuosi kad rezultatai bus tau palankus, laikykis dabar belieka tik laukti smile.gif

Sviesele kur radai ta posta, kur cituoji. As esu po Hodzkino jau 4 metai, kita kova bus 5 metai po gydymo skaiciuoju, planuoju leliuka, nepastoju jau 7 men, labai nepergyvenu, nes dar pries metus man atrado endometrioze, teko ir operacija apturet ir gydytis, manau tai turi didesni poveiki nei pati chemoterapija, kiek man teko skaityt, pazint, visos mergaites susilauke sveiku vaikiuku, aisku kam pavyko pastot, manau tai dar ir nuo amziaus priklauso, pati esu jau ant 30 slenkscio.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Deganti: 23 rugpjūčio 2007 - 14:51
QUOTE(kareen @ 2007 08 23, 12:07)
skaitau jusu pasisakymus ir dziaugiuosi uz jus, kad turite tiek ryzto, valios, kovoti su liga. Deja as savo sauksta jau padejau. Nusprendziau nebekovoti plauciu vezys 4 stadija, isplites kepenyse ir kauluose.

Pavargai... bet pasiduoti negalima, kai gydymo nebėra lieka stebuklai. Stiprybės tau console.gif.
QUOTE(adis @ 2007 08 23, 14:11)
P.s. aš jau po operacijos, išoperavo kitos rankos limfmazgius, lauksime patalogų rezultatų. jaučiuosi kol kas gerai, tikiuosi pačių palankiausių rezultatų. Sėkmės jums visoms...

Kuo geriausių tau rezultatų 4u.gif .
Atsakyti
pamaciau sia temele ir galvoju ir as prisijungsiu ax.gif jau 2metus sergu,esu dar studente,bet va studijas nutraukiau,nes nepajegiau kai gavau chemijas mokytis verysad.gif dabar vel esu po operacijos ir dar ne galas,nes vel rado tu prakeiktu lasteliu..sergu rabdomiosarkoma 3stadijos,bet metastazu dar nebuvo rolleyes.gif aciu dievui..nebezinau ne kaip jegu atrast toliau viska test ir kovot..kartais atrodo net vilties nebera,bet stengiuos kovot..ir laikytis is paskutiniu.. verysad.gif
Atsakyti
Tikejimo malda isgelbes ligoni, ir Viespats ji pakels,o jeigu jis butu nusikaltes, jam bus atleista.Tad ispazinkite vieni kitiems nuodemes ir melskites vieni uz kitus, kad atgautumete sveikata. Daug gali karsta teisiojo malda. 1Jokubo laiskas 5:15-16 Stiprybes jums ir sekmes. 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo coris: 24 rugpjūčio 2007 - 07:25
kad kartais net pradedu abejot ar isvis tas dievas yra,nes jeigu yra,tai kodel jis leidzia,kad sirgtu nieko nepadare zmones huh.gif
Atsakyti
QUOTE(rituleg @ 2007 08 24, 15:59)

Suprantu tave, bet liga nėra nei bausmė, nei prakeikimas (dovanėle jos irgi nepavadinčiau schmoll.gif ). Tiesiog kiekvienas žmogus yra ypatingas, kiekvienas kažkam labai reikalingas, kiekvienas pasauliui kažką dovanoja, kažką keičia. Todėl labai prašau - nenuleisk rankų, daryk, kas tik įmanoma. O Dievas... Jis gali padėti susidoroti su tuo, kas mus ištinka. Yra vienas priežodis, kuriuo tikiu: "Dievą mylintiems viskas išeina į gera". Tai reiškia, kad Dievas neapsaugo nuo skausmo, bet gali suteikti jėgų išeit nugalėtoju. Šito tau ir linkiu wub.gif .
Atsakyti
Sveikos visos..vezys uzklupo ir mano seima..seneliui pries 3 metus ant nugaros isaugo guzas,kuris didejo.Nuejo pas daktara,sis pasake,kad tai tik riebalinis darinys ir reikia ispjauti.Ispjauti ispjove,o tyrimams nenusiunte,pasake,kad nieko cia tokio,minkstas-tikrai riebalinis nereikia niekur siusti.Po puses metu vel isaugo guzas toj pacioj vietoj-vel pas ta pati daktara doh.gif vel riebalinis vel operacija.Nors prasem,kad nusiustu tyrimams - deja,vel nenusiunte.Kai po puses metu vel isaugo,nuvezem i kauna.Ten padare tyrimus - fibrozine histiocitoma sarkoma. verysad.gif labai piktybine. Metastaziu nebuvo,bet histiocitomos mazgai jau visoje nugaroje.Kaip pasake daktare-viena ispjausi,isaugs kitas kitoj vietoj.Dare spinduliavima,viena guza sustabde,isaugo kitas kitoj vietoj,leido chemija..kol leido nieko,kai baige-isaugo dar vienas kitoj vietoj.Baisiausia,kad senelis mato kaip auga..tarkim,jei kur nors kepenyse ar plauciuose,bent gali bandyti zmogui nesakyti apie plitima,o cia jis viska mato verysad.gif o dabar dar ir metastazes plauciuose.Ta guza kur taike spinduliavima siaubingai skauda.Negali be vaistu,gal zinot kokiu,kurie padetu apmalsinti ta skausma?Tas guzas tiesiog isdegintas. verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Vitalija @ 2007 08 07, 18:31)
Gal kvailas klausimas, bet kada jūsų artimieji sužinojo diagnozę... Gal geriau pirma man pasakyti nei gydytojams... Galvoju, gal švelniau tai padaryčiau...

Kad ir kiek pavėluotai papasakosiu savo patirtį, tuo labiau, kad ji gan sena ir savo klaidas galiu vertinti iš laiko distancijos. Maždaug prieš 20 metų gydytojas man pasakė, kad mamai 3 stadijos storosios žarnos vėžys. Jau 15 metų, kai mamos nėra. Tais laikais gydytojams nė į galvą neateidavo šią naujieną pranešti ligoniui. Taigi žinojo diagnozę tik tėvas, brolis ir aš. Nesakėm niekam, ne tik mamai. slėpti buvo paprasta, nes operaciją darė ne onkologinėje ligoninėje, be to, gydytojas nelabai ir siūlė švitinimą ar chemoterapiją. 3 metus mama gyveno sveiką ir normalų gyvenimą, nekeldama jokių klausimų, nebijodama dėl ateities. Deja, po to prasidėjo kraujo perpylimai, ligoninės, inkstų operacija. Mama nė karto nepaklausė, ar jai ne vėžys. Manau, kad ji nenorėjo žinoti, gal pasąmonė blokavo, atrodo, akivaizdžią informaciją. Labiausiai įsižeidė giminės ir artimieji, nuolat kartojo, kodėl jiems nepasakėm, kad būtų žinoję... Kas būtų, jei būtų žinoję... Būtų vaikščioję ant pirštų galiukų ir nuolat priminę... Nesigailiu, kad nesakėm mamai tuos 3 metus, gailiuos, kad nepasakėm, kai prasidėjo ligoninės, nuskausminamieji. Manau, tai nebuvo didelė klaida, kur kas didesnė ta, kad nemokėjau žmoniškai atsisveikinti, išsikalbėti, padrąsinti. Metus po mamos mirties ėjau kryžiaus kelius naktimis, kol suvokiau vieną labai svarbią tiesą: vieni ateinam į šį pasaulį, vieni ir išeinam. Taip bus ir man, ir kitam, ir nieko čia nepadarysi.Ir nors dar kartais abejoju dėl to tylėjimo, raminu save, kad patirtis ateina per klaidas, kas žino, kaip geriau...
Visom besigydančiom linkiu sėkmės ir kantrybės. Mano istorija 15 metų senumo, nepatikėsit, kaip viskas keičiasi 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(rituleg @ 2007 08 24, 14:59)
kad kartais net pradedu abejot ar isvis tas dievas yra,nes jeigu yra,tai kodel jis leidzia,kad sirgtu nieko nepadare zmones huh.gif


Dievai manė, kad laimė - tai jų privilegija, o to siekiančius akiplėšas žmones reikia bausti. Dievai pavydi žmonėms jų laimės.
Atsakyti
QUOTE(kareen @ 2007 08 25, 10:58)

Neturiu jokios moralinės teisės ką nors tau aiškinti, nes nelaikau tavęs už rankos, nekenčiu skausmo kartu su tavim, nekrentu kartu į nevilties bedugnę,bet, Kareen, aš tvirtai tikiu, kad per skausmą ir nerimą atėjus į šį pasaulį, augus, ieškojus ir mokiusis, mylėjus ir kentėjus, gyvenimas čia nesibaigia. Juk negalima ilgėtis to, ko nėra, o mes visi jaučiam begalinį laimės, meilės, jausmų pilnatvės poreikį, nors gal per visą gyvenimą nieko panašaus nepatyrėm, ir jei patiriam tokią akimirką, rodos atpažįstam būseną, kurioje visą laiką turėtume būti. Gavau tikėjimą kaip dovaną, ir dažnai sunkiu momentu patiriu paguodą ir suraminimą iš Dievo, randu prasmę beprasmybėje skaitydama Naująjį Testamentą. Dievas man panašus į mylintį tėvą, kuris rūpinasi savo vaikais, bet nežaidžia jais it lėlėmis, paskirdamas joms roles. Jis tik padeda išgyventi, augti, bręsti, kad taptume tikrais Jo vaikais ir galėtume dalintis Jo džiaugsmu, patirti tai, kam esame sukurti.
Atsakyti
QUOTE(kriro @ 2007 08 06, 10:32)
sveikos visos atostogaujancios ir nebe. Daznai cia uzsuku i si skyreli, tik vis nedrisdavau parasyti. Dabar jau galiu. Geguzes menesi teciui staigiai plyso skrandis, laime , kad buvo Vilniuje, tai Santariskese  ji isgelbejo, dare operacija. Po operacijos grizo atsakymas, 2 stadija piktybinio naviko adenokarcinomos. Skaudu buvo ir baisu, nes tetis niekada gyvenime nesirgo, o jam tik 52 metai. Taigi, liepos 9 antra operacija - visiskas skrandzio salinimas. Atvaziavom i ligonine ir prasidejo: rentgenologai rado kabliuku plauciuose ir kepenyse, jei metastaze - neoperuoja. Tada ilga eile iki tomografo - cia vel kabliukai, nors echoskopija nieko nerode. Dvi savaites laukimo ir nezinios -operuos ar n, yra metastaziu ar ne. Negana to, mama kruti rado guzeli - gydytojos diagnoze - pirma stadija piktybinio naviko, butina operacija. Taigi liepos 17 operacija teciui, liepos 23 - operacija mamai. Abiems pasalinti znypleti veziukai. Gyvenom su sese Santariskese, pakaitom ejom is vienos ligonines i kita. Siandien abu teveliai jau namuose. Teciui jau grizo atsakymas - pasalintam skrandyje ir limfmazgiuose piktu lasteliu nerasta. Gydymas - tik tikrinimasis kas trys menesiai. Aciu Dievui, sveikas. Mamos atsakymu laukiam, zinom tik kad plauciuose metastaziu nera. Taigi , tiesiog norejau papasakoti visa istorija ir ta kosmara. Siandien kai apie tai galvoju, atrodo kaip siaubo filmas. Bet ligoninej abu tevai susirado likimo draugu, ivairiausiu isbandytu receptu, kaip toliau gyventi ir gydytis. Zinot, mamai gydytojai sake, kad jos kruties veziukas - nuo dideliu pergyvenimu ir streso, nes sausio menesi dar buvo sveika kaip ridikas. Noriu dar pasakyti, kad labai daug reiskia stiprybe ir tikejimas, kad iveiksi liga, kad ji jau daznai yra pagydoma, kad reikia tuo tiketi. Geriausias pavyzdys - mano tetis, jis niekada neprarado vilties, kad jam nebus vezio, kad jis yra sveikas, ta pati stengiames ikalti i galva ir mamai, nes ji pas mus seimoje didele pesimiste. Dziaugiuosi , kad visa tai mes isgyvenom ir dabar kiek imanoma esam laimingi. Na ir visai nesvarbu, kad pas mane atsirado zilu plauku biggrin.gif  esu be galo laiminga, kad iveikem sitas ligas ir kad abu tevai vienu metu buvo opertuojami doh.gif  bet nera to blogo, kas neiseitu i gera biggrin.gif
tiesa, brangios mano drauges, ar zinot, kad visi dezodotrantai kuriais tepam savo pazastis yra vieni is didziausiu vezio sukeleju. su mama gulejo 22 metu panele, kuriai kruti guzelis atsirado nuo soliariumo???? zodziu, patirties turiu daug, tad jei kam nors reikes kokios pagalbos - prasom, as visada mielai padesiu ir patarsiu.
beje, labai dziaugiuosi, kad mama operavo V.Ostapenko, o teti V. Beisa ir dar labai daug tecio ligoje padejo P.Zeromskas. Siems gydytojams visada busiu dekinga uz tiesa, kad ir kokia ji ziauri ir pagalba bei rupesti.Laikykites ir nepasiduokit, nes vezys  jau nera toks baisus. biggrin.gif



QUOTE(***Paulina*** @ 2007 08 06, 14:55)
Sveikos smile.gif Leisiu sau siek tiek pakomentuoti, nes aprasyta situacija labai panasi i musu seimos - mamai kruties vezys diagnozuotas pries 10 metu, sekmingai iveiktas irgi po gerb. Ostapenko operacijos, tevukui sios geguzes pabaigoje pasalintas visas skrandis. Taigi irgi turiu daug patirties. Dezodorantai, soliariumai, saule ir pan. yra tik spejimai - mediciniskai tai neirodyta. Labai jau paprasta tuomet butu isvengti sios ligos. Gydytojai daro ivairias prielaidas nuo ko lasteles tampa vezinemis, jas tiria, bet vienareiksmisko sprendimo, deja, nera. Taigi, nemanau, kad reikia visko vengti, nenaudoti dezodorantu, neiti i soliariumus ir pan. Tiesiog kiekvienas vadovaujasi savo galva. Sekmes Jums 4u.gif

Sveiki, kaip laikosi jusu artimieji? Kiek gydytojai prognozuoja gyvent be skrandžio? Man tai aktualu
Atsakyti