
su šventėmis, brangiosios
Lai kiti metai atneša vien sėkmę, sveikatą, viltį, s artimus žmones greta
Zaizdre - žinoma yra sunku, dar taip nedaug laiko praėjo. Turbūt yra sunkiausia per tokias šventes - kai vietoj žmogaus prie kūčių stalo lieka tuščia vieta ir žvakelė

Bet bus lengviau - patikėk manim (jau praėjau tą kelią) tikrai bus lengviau... Ateis laikas, kai suprasi, kad mirtis žmonių neišskiria, kad ryšys išlieka...
Man gal dar truputį kitaip - kai sirgo mama, tuo pačiu metu labai sunkiai sirgo ir mano krikštasūnis - mano brolio 11 metų sūnus. Mama labai pergyveno ir likus gal mėnesiui iki mirties kalbėjo "atiduočiau savo gyvybę visai lengvai, jei užtai vaikas pasveiktų". (Mama jo diagnozės - smegenų auglys - nežinojo). Tiesą sakant taip ir buvo - mamai kasdien darėsi sunkiau, krikštasūniui "netikėtai" rado tikrą diagnozę, ir kai mamą išrašė iš ligoninės be pagalbos, krikštasūnį operavo Kaune. Kažkaip ir gera ir graudu matyti tą bernėką dabar, dengiantį kūčių stalą ir kepantį sausainiukus - jis tapo tokiu "naminiu", jaukiu vaikinu.
bet geri prisiminimai - nors ir spaudžia ašaras, bet vistiek šilldo. Šv. Augustinas yra pasakęs "Neverkim kad praradom, dėkokim, kad turėjom" Tavo tėtis visada liks prisiminimuose su tavim mylinčiu tėčiu..