tęskime temą toliau..
Pirmąją temą apie genetinius tyrimus rasite ČIA
sveiki, turiu tokia problemėlę. Niekaip neapsiskaičiuoju savaitėlių kiek esu nėščia. Realiai galėjau pastoti apie spalio vidury, gal net spalio gale, o gydytojai skaičiuoja nuo pirmos mėnesinių dienos t.y. spalio 4, nors lapkričio gale žiūrėjo echo. tai pagal jų skaič. sakė vat jau septinta savaitė, tik poto lyg tarp kitko tyliai nutesė, kad atrodo kaip 5 ar šešta. Tai realiai taip ir turėtu būti. O dabar išsiprašiau i genetikos centrą, sausio pirma savaitę, tik bijau,kad nebūtu per anksti. . Ir dar skaičiau čia keleta žinučių, kad ten sunku patekti, kad reikia registruotis stipriai iš anksto, o aš paskambinau gruodžio pradžioj ir man pasakė, kad registruoja tik prieš dvi savaitėles ir kad aš čia paskambinau labai anksti Tai aš vėl paskambinau prieš pora dienelių ir pasakiau,kad noriu sausio pirmą savaitę, nes mano gydytoja taip rekomendavo, sakė jau bus 12 savaičių , bet ir vėl neregistravo,nes sako sausio pradžiai dar neregistruojam, tik pasiėme mano telefono numery ir sakė perskambins. Tai kaip čia dabar ??? Neregistruoja, o aš čia primygtinai prašausi ir dar atvažiuosiu per anksti, ot tai bus P.S genetikos centre sakė, kad tyrimukus atlieka nuo dvyliktos savaitės, o lekiu ten todėl, kad man jau 33m. , kd nežinodama, kad pastojau suvartojau 3 tabl. stiprių raminamųjų vaistu... IR DAR mano vyras pasakė, kad nesvarbu koks bus vaikelis, jokiu abortu jis nedaleis kaip bus taip bus ! ... Tai gal merginos kas nors buvot panašiose situacijose, ar cia man vienai taip
QUOTE(baibai @ 2006 12 15, 17:31)
sveiki, turiu tokia problemėlę. Niekaip neapsiskaičiuoju savaitėlių kiek esu nėščia. Realiai galėjau pastoti apie spalio vidury, gal net spalio gale, o gydytojai skaičiuoja nuo pirmos mėnesinių dienos t.y. spalio 4, nors lapkričio gale žiūrėjo echo. tai pagal jų skaič. sakė vat jau septinta savaitė, tik poto lyg tarp kitko tyliai nutesė, kad atrodo kaip 5 ar šešta. Tai realiai taip ir turėtu būti. O dabar išsiprašiau i genetikos centrą, sausio pirma savaitę, tik bijau,kad nebūtu per anksti. . Ir dar skaičiau čia keleta žinučių, kad ten sunku patekti, kad reikia registruotis stipriai iš anksto, o aš paskambinau gruodžio pradžioj ir man pasakė, kad registruoja tik prieš dvi savaitėles ir kad aš čia paskambinau labai anksti Tai aš vėl paskambinau prieš pora dienelių ir pasakiau,kad noriu sausio pirmą savaitę, nes mano gydytoja taip rekomendavo, sakė jau bus 12 savaičių , bet ir vėl neregistravo,nes sako sausio pradžiai dar neregistruojam, tik pasiėme mano telefono numery ir sakė perskambins. Tai kaip čia dabar ??? Neregistruoja, o aš čia primygtinai prašausi ir dar atvažiuosiu per anksti, ot tai bus P.S genetikos centre sakė, kad tyrimukus atlieka nuo dvyliktos savaitės, o lekiu ten todėl, kad man jau 33m. , kd nežinodama, kad pastojau suvartojau 3 tabl. stiprių raminamųjų vaistu... IR DAR mano vyras pasakė, kad nesvarbu koks bus vaikelis, jokiu abortu jis nedaleis kaip bus taip bus ! ... Tai gal merginos kas nors buvot panašiose situacijose, ar cia man vienai taip
QUOTE(baibai @ 2006 12 16, 15:24)
Ačiū Vilgra, kad atsiliepei, žinokit tikrai sakė kad skambinuosi per anksti. O skambinau tikrai i genetikos centrą prie santariškių ligoninės (lyg ir taip vadinasi) susakiau, kad noriu tyrimo trimačiu echoskopu ir kraujo tyrimo dėl trijų apsigimimų (kaip žiauriai skamba ). Tai vat kokie reikaliukai, man pačiai keistoka, kad du sykius pasakė: per anksti registruojuosi..... Jau pirmadienį vėl skambinsiuosi ir teirausiuosi .........
Sveikutės, aš tai dariausi tyrimus rudenį, tai eilė santariškėse buvo apie 1,5 mėn. ,tai dabar tikriausiai tvarka pasikeitė Aš tiek laukti negalėjau. Man patarė eiti per VIP kabinetą. Vieną dieną pasiskambinau, o jau kitą važiavau. Bet ten reikia mokėti. Už konsult., ekoskopą ir kraują sumokėjau apie 150 (tiksliai tikrai nepamenu). Tas VIP yra Santariškėse, ir ten užsiregistravus patenki pas tuos pačius genetikus.
Noriu nulekt i genetikos centra pasidaryt tyrimukus del apsigimimu, bet pasirodo jau per velu ir be to nepatenku i rizikos grupe, tai gydytoja nesiuncia.. Gal zinot, ar galima paciai uzsiregistruot, po nauju mums bus apie 20 sav.
QUOTE(rozinee @ 2006 12 17, 23:19)
Noriu nulekt i genetikos centra pasidaryt tyrimukus del apsigimimu, bet pasirodo jau per velu ir be to nepatenku i rizikos grupe, tai gydytoja nesiuncia.. Gal zinot, ar galima paciai uzsiregistruot, po nauju mums bus apie 20 sav.
žinoma galima....tik reiks mokėti,nes eisi be siuntimo.Pasiskambini į registrtūra ir sakai,kad nori privačiai./Pasiūlymas eiti pas Natalija Krasovskaja/JI TIKRAI SUPER DAKTARĖ
QUOTE(VILGRA @ 2006 12 18, 11:07)
žinoma galima....tik reiks mokėti,nes eisi be siuntimo.Pasiskambini į registrtūra ir sakai,kad nori privačiai./Pasiūlymas eiti pas Natalija Krasovskaja/JI TIKRAI SUPER DAKTARĖ
Natalija Krasovskaja ir man labai patiko
jeigu nenorit arba neturit laiko laukti eileje menesi/du, galima uzsiregistruoti pas tuos pacius genetikus privaciai. man amniocenteze, echo ir konsultacija kainavo 830 lt.
Kaip jau rashiau ir skaichiau kitam skyrely apie genetinius tyrimus, labai stebina tai, jog nebijot pasekmiu kokios gali but ar shalutinio to tyrimo poveikio. mane tai kaip elektra nupurte suzhinojus kokie jie
QUOTE(Ledute @ 2006 12 21, 20:37)
labai stebina tai, jog nebijot pasekmiu kokios gali but ar shalutinio to tyrimo poveikio. mane tai kaip elektra nupurte suzhinojus kokie jie
na man keistas toks požiūris,nes pasirodė,kad tokie tyrimai neštukėms malonuma sutiekia
Arba jūs nesat papuolusi į tokia situacija kaip pvz buvo mano ar kitų neštukiu arba nelabai suprantat ką tai reiškia
Tikrai nenoriu nieko įžeisti,na bet tokia mano reakcija į jūsų žinute.
Tokiam tyrimui aš labai sunkiai ruošiausi ir tikrai žinau kokios gali būt pasekmės,taip nesakyčiau jei nežinočiau,bet patikėkit ne viena tai patyrusi moteris gali pasakyti,kad per pragaro takeli teko pereiti
QUOTE(VILGRA @ 2006 12 21, 20:44)
na man keistas toks požiūris,nes pasirodė,kad tokie tyrimai neštukėms malonuma sutiekia
Arba jūs nesat papuolusi į tokia situacija kaip pvz buvo mano ar kitų neštukiu arba nelabai suprantat ką tai reiškia
Tikrai nenoriu nieko įžeisti,na bet tokia mano reakcija į jūsų žinute.
Tokiam tyrimui aš labai sunkiai ruošiausi ir tikrai žinau kokios gali būt pasekmės,taip nesakyčiau jei nežinočiau,bet patikėkit ne viena tai patyrusi moteris gali pasakyti,kad per pragaro takeli teko pereiti
Arba jūs nesat papuolusi į tokia situacija kaip pvz buvo mano ar kitų neštukiu arba nelabai suprantat ką tai reiškia
Tikrai nenoriu nieko įžeisti,na bet tokia mano reakcija į jūsų žinute.
Tokiam tyrimui aš labai sunkiai ruošiausi ir tikrai žinau kokios gali būt pasekmės,taip nesakyčiau jei nežinočiau,bet patikėkit ne viena tai patyrusi moteris gali pasakyti,kad per pragaro takeli teko pereiti
tikrai nenorejau nieko blogo pasakyti, tachiau kita vertus, ar suzhinojus kad gali kazhkas but negerai atsikratysit vaikelio?
manau tuos tyrimus verta darytis tiem , pas ka sheimoj yra kazhkokios problemos ar yra rizikos grupej. o jaunom mamom nemanau kad vertetu shiaip sau.
ir labai uzhjauchiu kad tenka eit tuo keliu ir daryti tyrimus. shiaip ar taip, tikiuosi viskas jum gerai ir lelius sveikas
QUOTE(Ledute @ 2006 12 21, 21:54)
tikrai nenorejau nieko blogo pasakyti, tachiau kita vertus, ar suzhinojus kad gali kazhkas but negerai atsikratysit vaikelio?
manau tuos tyrimus verta darytis tiem , pas ka sheimoj yra kazhkokios problemos ar yra rizikos grupej. o jaunom mamom nemanau kad vertetu shiaip sau.
ir labai uzhjauchiu kad tenka eit tuo keliu ir daryti tyrimus. shiaip ar taip, tikiuosi viskas jum gerai ir lelius sveikas
manau tuos tyrimus verta darytis tiem , pas ka sheimoj yra kazhkokios problemos ar yra rizikos grupej. o jaunom mamom nemanau kad vertetu shiaip sau.
ir labai uzhjauchiu kad tenka eit tuo keliu ir daryti tyrimus. shiaip ar taip, tikiuosi viskas jum gerai ir lelius sveikas
kai aš paklausiau savo genetikės daktarės kiek yra tokių moterų kurios žinant kad vaikelis gims su dauno liga gimdo tai ji man pasakė,kad per visa jos praktika ir t.t gimdė tik viena moteris kuriai buvo apie 40metų ir jai tai buvo paskutinė galimybė turėt vaikiuka,nes ji jų neturėjo.
Gal ir žiauriai čia dabar nuskambėtu ir atsirastu kurios smerktu,bet aš negimdyčiau kūdikio. Tai kančia ne tiek vaikui,nes su tokia liga jis nieko nejaučia/tai medikės žodžiai/ kiek tėvams,o man reik viena vaikuti užauginti,be to aš labai abejoju ar vyras manęs nepaliktu tad likčiau viena su dviem vaikais,o kas jei man kas atsitiks tai vaikutis su dauno liga tiesiai keliauja i invalidu įstaigas.
Labai ačiū už palinkėjimus labai tikiuosi ir pas jus viskas bus gerai
Vėlyvojo nėštumo pavojai realūs ar išgalvoti?
Pagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra pavėlavusi pirmakartė, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 2029 metai.
Dabar vyresnio amžiaus būsimų motinų daugiau. Moterys pirmiausia siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, kopti karjeros laiptais. Išsivysčiusiose šalyse tai tampa problema. Danijoje pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis apie 2930 metai, Lietuvoje apie 27 metus (prieš 1015 metų buvo apie 24) ir turi tendenciją didėti.
Jei moteris jau kelis kartus gimdžiusi ir po to vyresniame amžiuje dar ir pagranduko susilaukia viskas gerai. Problema, kai atidėliojamas pirmasis gimdymas.
Gimdymo vyresniame amžiuje pavojai
Pirmą kartą vyresniame amžiuje (ta riba, kaip minėta, laikykime 35 metus) gimdančioms moterims dažniau pasitaiko gimdymo jėgų silpnumas, ir gimdymo procesas gali strigti, dėl to jos dažniau operuojamos.
Pats vyresnis amžius savaime nėra kažkas, kas turėtų gąsdinti. Bet metams bėgant visos lėtinės ligos dažniausiai progresuoja ir todėl blogina nėštumo bei gimdymo prognozę.
Kraštutinis to pavyzdys cukrinis diabetas. Jei moteris nuo vaikystės serga cukriniu diabetu, kiekvienais metais jos organizme vyksta pokyčiai, ypač kraujagyslėse. Kuo anksčiau ji gimdo, tuo trumpesnė ligos trukmė, tuo tie pokyčiai mažesni. Jei nėštumas atidėliojamas vyresniam amžiui, liga gali būti labai progresavusi, ir nėštumas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kitos ligos gal ne tiek progresuoja, tačiau sergant lėtine liga būklė negerėja, o tai turi įtakos ir nėštumui.
Vyresniame amžiuje moterys dažniau serga hipertonine liga, dažniau turi antsvorio, dėl to nėštumo metu kyla problemų.
Pavyzdžiui, sergančiosioms arterine hipertenzija didesnė įvairių embolinių komplikacijų tikimybė. (Beje, vyresniame amžiuje kojų venos ir savaime gali daugiau plėstis.) Jeigu venose susidaro krešulių, jie vėliau gali atitrūkti, nukeliauti per širdį į plaučių arterijas, užkimšti jas, taip atsiranda pavojinga plaučių embolija. Šių komplikacijų būna gana retai, bet metams bėgant tikimybė didėja.
Kaip ir tikimybė, kad moters gimdoje atsiras gerybinių auglių (miomų) 35-metėms jų pasitaiko kur kas daugiau nei 20-metėms. Dėl jų gali pasireikšti įvairių problemų didesnė kraujavimų tikimybė ir nėštumo metu, ir po gimdymo, miomos gali sudaryti kliūtį vaisiui užimti normalią padėtį gimdoje. Pavyzdžiui, dėl to, kad vaisius guli skersai, gali nutekėti vandenys, iškristi virkštelė ir pan. Jei mazgai didesni, ypač jei jie žemesnėse gimdos dalyse, moteris negali gimdyti natūraliais takais. Dėl minėtų priežasčių dažniau tenka atlikti cezario pjūvį.
Pagrindinė problema genetinės ligos tikimybė
Tokios yra bendrosios nėštumo vyresniame amžiuje problemos. Vien dėl jų būtų galima net nekalbėti apie gimdymo pavojingumą moterys tiesiog turi būti tinkamai prižiūrimos ir greičiausiai normaliai pagimdys. Mano praktikoje vyriausia pirmą kartą gimdanti moteris buvo 46 metų, ir viskas praėjo be jokių problemų, taip, lyg ji būtų 20-metė.
Blogiausia yra tai, kad vyresniame amžiuje labai padidėja chromosominių (paveldimų) ligų tikimybė.
1820 metei tikimybė pagimdyti Dauno liga (tai pati dažniausia iš visų trisomijų) sergantį kūdikį yra beveik 1 iš 2000, 35-erių metų moteriai ši tikimybė maždaug 1 iš 220, 45 metų moteriai 1 iš 30.
Kaip viskas vyksta? Kai iš paprastos ląstelės gaminasi lytinė ląstelė kiaušiąlastė, vyksta skilimai, ir jų metu kažkodėl neatsiskiria chromosoma. Todėl kiaušialąstė turi dvi tas pačias chromosomas (šiaip turėtų turėti visų po vieną). Kai ji susilieja su vyriškąja ląstele, chromosomų pasidaro 3. Dažniausias variantas, kai yra trys 21-osios chromosomos tai Dauno liga. Ji pasaulyje labiausiai žinoma todėl, kad iš visų kitų chromosominių liga yra pati švelniausia. Daugeliu kitų atvejų vaisius žūsta, ir moteris patiria persileidimą. Dauno ligos atveju pažeidimas pats mažiausias, todėl gana daug vaisių moterys išnešioja ir pagimdo. Sergantieji Dauno liga dažniausiai gyvena kelis ar keliolika, kartais net iki 50 metų. Jų protinis atsilikimas gana didelis, gali būti įvairaus laipsnio. Dažnai būna labai neatsparūs įvairioms ligoms.
Kitos ligos tai 18 trisomija (trys 18-tos chromosomos) Edvardso sindromas, 13-tos chromosomos trisomija Patau sindromas. Šitie kūdikiai retai kada išnešiojami iki pabaigos ir dažniausiai, jei ir gimsta, žūsta per pirmąsias savaites ar metus.
Šie apsigimimai kur kas yra retesni. Jei kūdikio Dauno ligos tikimybė visoms moterims vidutiniškai 1 iš 950, tai Edvardso sindromo maždaug 1 iš 10 000 20 000.
Tyrimai, nustatantys apsigimimų tikimybę
Yra tyrimo metodų biocheminių, ultragarsinių ir histologinių (genetinių), kurie leidžia nustatyti vaisiaus apsigimimus.
Pradžioje reiktų patikrinti ultragarsu juo maždaug tarp 11 ir 13 nėštumo savaitės galima pasižiūrėti, ar nėra skysčių sankaupos vaisiaus sprando srityje. Jei yra, moteris tikrai patenka į didesnės rizikos grupę ir ją reiktų tirti toliau. Tokioms moterims atlikus biocheminius tyrimus, invaziniam tyrimui atlikti jos atrenkamos dar tiksliau.
Jei šie tyrimai rodo, jog moteriai padidėjusi kūdikio apsigimimo rizika, dar atliekamas invazinis tyrimas.
Patekusiai į rizikos grupę moteriai pasiūloma atlikti invazinį tyrimą. Jei tai atliekama pačioje nėštumo pradžioje, paimama dalis choriono (iš jo vėliau formuojasi placenta) ir tiriamos chromosomos. Jei nėštumas jau 1618 savaičių, imamas ne choriono gabaliukas, o vaisiaus vandenys punktuojant pro pilvo sieną. Iš jų imama leukocitų, auginamos ląstelės ir tiriamos jų chromosomos.
Jei genetinį tyrimą reikia daryti vėlesniu nėštumo periodu, trečiąjį nėštumo trimestrą, kraujo galima imti tiesiai iš virkštelės ir ištirti chromosomas.
Šiuo atveju tyrimas užtrunka 34 dienas, kai imami vaisiaus vandenys maždaug 3 savaites.
Ar reikalinga visuotinė patikra?
Kaip minėta, moterims, kurioms 35 m. ir daugiau, tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga, maždaug 10 kartų didesnė nei 25-metėms, bet moterys iki 35 metų pagimdo 2/3 visų sergančiųjų Dauno liga (dėl to, kad gimdančių šiuo laikotarpiu daugiau nei vyresniame amžiuje). Tad natūraliai kyla klausimas, ar nereiktų visuotinės patikros. Daugelyje Vakarų šalių ji atliekama. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių visos nėščios moterys, vyresnės nei 35-erių (Nyderlanduose šis amžius 36 metai, Prancūzijoje 38-eri), laikomos priklausančios padidėjusios rizikos grupei ir tiriamos itin išsamiai. Pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje atliekami du tyrimai. Vienas tiriama ultragarsu, ar nėra skysčio sankaupų vaisiaus sprando srityje, ir antra, atliekamas biocheminis tyrimas. Pagal jų duomenis sprendžiama, ar reikia atlikti invazinį tyrimą. Jis atliekamas, kai apsigimimo tikimybė yra didesnė kaip 1:200.
Reikia nepamiršti, kad genetiniai tyrimai yra invaziniai ir gali turėti komplikacijų. Pavyzdžiui, imant dalį choriono, persileidimo tikimybė siekia iki 2 proc., imant vaisiaus vandenų maždaug 1 proc. Tad prieš juos atliekant būtinai reikia pasverti jų naudą ir riziką. Pagaliau tai yra pačios moters pasirinkimas.
Papildyta:
gerbiu jūsų nuomone.Bet laukausi to,kad du žmonės ir dvi tiesos
Pagal anksčiau egzistavusią balų sistemą (dabar ji nebenaudojama) buvo laikoma, kad moteris yra pavėlavusi pirmakartė, jei ji pirmą kartą gimdo vyresnė nei 30 metų. Pasaulyje ta riba, kada laikoma, kad pirmasis gimdymas šiek tiek vėluoja, yra 35 metai. Tai daugmaž visuotinai priimta riba. Optimaliu gimdymo amžiumi laikoma 2029 metai.
Dabar vyresnio amžiaus būsimų motinų daugiau. Moterys pirmiausia siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą, kopti karjeros laiptais. Išsivysčiusiose šalyse tai tampa problema. Danijoje pirmą kartą gimdančių moterų amžiaus vidurkis apie 2930 metai, Lietuvoje apie 27 metus (prieš 1015 metų buvo apie 24) ir turi tendenciją didėti.
Jei moteris jau kelis kartus gimdžiusi ir po to vyresniame amžiuje dar ir pagranduko susilaukia viskas gerai. Problema, kai atidėliojamas pirmasis gimdymas.
Gimdymo vyresniame amžiuje pavojai
Pirmą kartą vyresniame amžiuje (ta riba, kaip minėta, laikykime 35 metus) gimdančioms moterims dažniau pasitaiko gimdymo jėgų silpnumas, ir gimdymo procesas gali strigti, dėl to jos dažniau operuojamos.
Pats vyresnis amžius savaime nėra kažkas, kas turėtų gąsdinti. Bet metams bėgant visos lėtinės ligos dažniausiai progresuoja ir todėl blogina nėštumo bei gimdymo prognozę.
Kraštutinis to pavyzdys cukrinis diabetas. Jei moteris nuo vaikystės serga cukriniu diabetu, kiekvienais metais jos organizme vyksta pokyčiai, ypač kraujagyslėse. Kuo anksčiau ji gimdo, tuo trumpesnė ligos trukmė, tuo tie pokyčiai mažesni. Jei nėštumas atidėliojamas vyresniam amžiui, liga gali būti labai progresavusi, ir nėštumas gali būti pavojingas ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Kitos ligos gal ne tiek progresuoja, tačiau sergant lėtine liga būklė negerėja, o tai turi įtakos ir nėštumui.
Vyresniame amžiuje moterys dažniau serga hipertonine liga, dažniau turi antsvorio, dėl to nėštumo metu kyla problemų.
Pavyzdžiui, sergančiosioms arterine hipertenzija didesnė įvairių embolinių komplikacijų tikimybė. (Beje, vyresniame amžiuje kojų venos ir savaime gali daugiau plėstis.) Jeigu venose susidaro krešulių, jie vėliau gali atitrūkti, nukeliauti per širdį į plaučių arterijas, užkimšti jas, taip atsiranda pavojinga plaučių embolija. Šių komplikacijų būna gana retai, bet metams bėgant tikimybė didėja.
Kaip ir tikimybė, kad moters gimdoje atsiras gerybinių auglių (miomų) 35-metėms jų pasitaiko kur kas daugiau nei 20-metėms. Dėl jų gali pasireikšti įvairių problemų didesnė kraujavimų tikimybė ir nėštumo metu, ir po gimdymo, miomos gali sudaryti kliūtį vaisiui užimti normalią padėtį gimdoje. Pavyzdžiui, dėl to, kad vaisius guli skersai, gali nutekėti vandenys, iškristi virkštelė ir pan. Jei mazgai didesni, ypač jei jie žemesnėse gimdos dalyse, moteris negali gimdyti natūraliais takais. Dėl minėtų priežasčių dažniau tenka atlikti cezario pjūvį.
Pagrindinė problema genetinės ligos tikimybė
Tokios yra bendrosios nėštumo vyresniame amžiuje problemos. Vien dėl jų būtų galima net nekalbėti apie gimdymo pavojingumą moterys tiesiog turi būti tinkamai prižiūrimos ir greičiausiai normaliai pagimdys. Mano praktikoje vyriausia pirmą kartą gimdanti moteris buvo 46 metų, ir viskas praėjo be jokių problemų, taip, lyg ji būtų 20-metė.
Blogiausia yra tai, kad vyresniame amžiuje labai padidėja chromosominių (paveldimų) ligų tikimybė.
1820 metei tikimybė pagimdyti Dauno liga (tai pati dažniausia iš visų trisomijų) sergantį kūdikį yra beveik 1 iš 2000, 35-erių metų moteriai ši tikimybė maždaug 1 iš 220, 45 metų moteriai 1 iš 30.
Kaip viskas vyksta? Kai iš paprastos ląstelės gaminasi lytinė ląstelė kiaušiąlastė, vyksta skilimai, ir jų metu kažkodėl neatsiskiria chromosoma. Todėl kiaušialąstė turi dvi tas pačias chromosomas (šiaip turėtų turėti visų po vieną). Kai ji susilieja su vyriškąja ląstele, chromosomų pasidaro 3. Dažniausias variantas, kai yra trys 21-osios chromosomos tai Dauno liga. Ji pasaulyje labiausiai žinoma todėl, kad iš visų kitų chromosominių liga yra pati švelniausia. Daugeliu kitų atvejų vaisius žūsta, ir moteris patiria persileidimą. Dauno ligos atveju pažeidimas pats mažiausias, todėl gana daug vaisių moterys išnešioja ir pagimdo. Sergantieji Dauno liga dažniausiai gyvena kelis ar keliolika, kartais net iki 50 metų. Jų protinis atsilikimas gana didelis, gali būti įvairaus laipsnio. Dažnai būna labai neatsparūs įvairioms ligoms.
Kitos ligos tai 18 trisomija (trys 18-tos chromosomos) Edvardso sindromas, 13-tos chromosomos trisomija Patau sindromas. Šitie kūdikiai retai kada išnešiojami iki pabaigos ir dažniausiai, jei ir gimsta, žūsta per pirmąsias savaites ar metus.
Šie apsigimimai kur kas yra retesni. Jei kūdikio Dauno ligos tikimybė visoms moterims vidutiniškai 1 iš 950, tai Edvardso sindromo maždaug 1 iš 10 000 20 000.
Tyrimai, nustatantys apsigimimų tikimybę
Yra tyrimo metodų biocheminių, ultragarsinių ir histologinių (genetinių), kurie leidžia nustatyti vaisiaus apsigimimus.
Pradžioje reiktų patikrinti ultragarsu juo maždaug tarp 11 ir 13 nėštumo savaitės galima pasižiūrėti, ar nėra skysčių sankaupos vaisiaus sprando srityje. Jei yra, moteris tikrai patenka į didesnės rizikos grupę ir ją reiktų tirti toliau. Tokioms moterims atlikus biocheminius tyrimus, invaziniam tyrimui atlikti jos atrenkamos dar tiksliau.
Jei šie tyrimai rodo, jog moteriai padidėjusi kūdikio apsigimimo rizika, dar atliekamas invazinis tyrimas.
Patekusiai į rizikos grupę moteriai pasiūloma atlikti invazinį tyrimą. Jei tai atliekama pačioje nėštumo pradžioje, paimama dalis choriono (iš jo vėliau formuojasi placenta) ir tiriamos chromosomos. Jei nėštumas jau 1618 savaičių, imamas ne choriono gabaliukas, o vaisiaus vandenys punktuojant pro pilvo sieną. Iš jų imama leukocitų, auginamos ląstelės ir tiriamos jų chromosomos.
Jei genetinį tyrimą reikia daryti vėlesniu nėštumo periodu, trečiąjį nėštumo trimestrą, kraujo galima imti tiesiai iš virkštelės ir ištirti chromosomas.
Šiuo atveju tyrimas užtrunka 34 dienas, kai imami vaisiaus vandenys maždaug 3 savaites.
Ar reikalinga visuotinė patikra?
Kaip minėta, moterims, kurioms 35 m. ir daugiau, tikimybė pagimdyti vaiką, sergantį Dauno liga, maždaug 10 kartų didesnė nei 25-metėms, bet moterys iki 35 metų pagimdo 2/3 visų sergančiųjų Dauno liga (dėl to, kad gimdančių šiuo laikotarpiu daugiau nei vyresniame amžiuje). Tad natūraliai kyla klausimas, ar nereiktų visuotinės patikros. Daugelyje Vakarų šalių ji atliekama. JAV, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių visos nėščios moterys, vyresnės nei 35-erių (Nyderlanduose šis amžius 36 metai, Prancūzijoje 38-eri), laikomos priklausančios padidėjusios rizikos grupei ir tiriamos itin išsamiai. Pirmojo nėštumo trimestro pabaigoje atliekami du tyrimai. Vienas tiriama ultragarsu, ar nėra skysčio sankaupų vaisiaus sprando srityje, ir antra, atliekamas biocheminis tyrimas. Pagal jų duomenis sprendžiama, ar reikia atlikti invazinį tyrimą. Jis atliekamas, kai apsigimimo tikimybė yra didesnė kaip 1:200.
Reikia nepamiršti, kad genetiniai tyrimai yra invaziniai ir gali turėti komplikacijų. Pavyzdžiui, imant dalį choriono, persileidimo tikimybė siekia iki 2 proc., imant vaisiaus vandenų maždaug 1 proc. Tad prieš juos atliekant būtinai reikia pasverti jų naudą ir riziką. Pagaliau tai yra pačios moters pasirinkimas.
Papildyta:
QUOTE(Ledute @ 2006 12 21, 23:29)
Na, chia tik musu visuomene tuos daunus taip nurasho. ner ataip jau viskas baisu. juk jie tokie pat gali buti gabus kaip ir kiti, tik su jais reikia daugiau dirbti. ash neatsisakychiau vaikelio jokiom aplinkybem, juk gal taip lemta....kaip sakiau ankshchiau, jau geriau man pasigimdyt vaikeli, nei po 10 metu paklaustai "kiek vaiku turiu" mastyt "kiek gyvu ar kiek atsikrachiau?! "
bet chia mano nuomone...
bet chia mano nuomone...
gerbiu jūsų nuomone.Bet laukausi to,kad du žmonės ir dvi tiesos
QUOTE(Ledute @ 2006 12 21, 20:37)
Kaip jau rashiau ir skaichiau kitam skyrely apie genetinius tyrimus, labai stebina tai, jog nebijot pasekmiu kokios gali but ar shalutinio to tyrimo poveikio. mane tai kaip elektra nupurte suzhinojus kokie jie
Apie kokius tyrimus konkreciai kalbi? kas gali pakenkti, echo ar kraujas paimtas? Ar zinios, kad gali tureti nesveika vaikeli? Ar zinia, kad vaikeliui viskas gerai?
Siaip sau manau nera ten vaziuojanciu, gal tik vienetai, visos vaziuoja kazkokiu abejoniu vejamos... Ir pinigelius dauguma uz tai dar moka.
Jei as suzinociau jog vaikutis bus nesveikas, sutinku su Vilgra, negimdyciau... kam kankinti vaikeli nuo pat pirmu gyvenimo dienu ir paciai kankintis... O dar ir visa nestuma gyventi su nerimu, kuris vaikuciui irgi ne i nauda. Ir nemanau, kad jau nestumo nutraukimu pas ga gali buti daug, kad reketu galvoti, kiek vaiku nepagimdytu Galu gale nutraukti nestuma - tai ne obuoli suvalgyti ir grauztuka numesti, be galo skausmingas zingsnis, bet jei jis pasirinktas su svarbia priezastimi - visiskai pateisinu.