QUOTE(lauku_gele @ 2007 09 17, 18:26)
uzjauciu tave del sunelio...
bet man labai idomu kas seka po to...pamate kad pozymiai nesuderinami su gyvybe...kas buvo toliau??? man gine uzsimine kad jei taip bus, gausiu kazkokia tablete ir pagimdysiu...gal gali papasakot nuosekliau ir aiskiua ka ji turejo galvoj...nejau turesiu normalu gimdyma???su visais skausmais ir pan????
QUOTE(ajuka @ 2007 09 17, 18:35)
kiek zinau tai taip.
mano vaikas mire isciose 40sav, gimdziau mirusi vaikeli be jokiu kalbu, salia klykianciu gimdyviu, kuriu gime vaikeliai verke, o mano ne... 10 valandu gimdziau...
nenoriu plestis ir jusu cia gasdint, bet kiek as susiduriau su medikais, jiems viskas vienodai
nustacius tokia diagnoze kaip buvo mano vaikelio, tenka apsispresti. jei pvz, tai butu buves dauniukas, tai net nebesiulytu nutraukti nestumo, nes labai jau daug savaiciu, bet edvardso sindromas yra nesuderinamas su gyvybe. jei ir isnesiociau iki galo, tai ir gimes jis pragyventu gal kelias valandas, gal kelias dienas...
taip, tada yra su skatinanciais issaukiamas gimdymas. dedamos tabletes i maksti. kad nuskausmint leidzia narkotiku, bet skausmai buvo tokie, kad nelabai issivaizduoju ar ten jie veike kiek nors... pergyvenau viska: saremius, vandenu nubegima ir jausma, kad vaikiukas jau iseina. tada jau isveze i operacine ir padare abrazija. mane maksimaliai iskankino tam, kad paskui invazija butu minimali ir kad nebutu jokiu blogu pasekmiu. po abrazijos, atlikti tyrimai dar karta parode, kad suneliui tikrai buvo edvardso sindromas.
bet man labai pasiseke su gydytojom. as gulejau antakalnyje, tai pakliuvau pas gydytoja, kuri ir paguode ir buvo be galo zmogiska. net keista, bet ir seseles visos buvo labai mielos.