pritariu mjk. tikrai vieno vaiko nepakeis kitas. mano dukrele gime negyva pries 5 metus-pijaus gimimas tikrai nepanaikino rebekos. visad isivaizduoju kaip zaidzia jie abu.
negi tikrai taip naiviai manot, jog abortai panaikins "nenorimo vaiko" reiskini visuomenej? tipo, smurtausim pries negimusius, tam, kad isnyktu smurtas pries vaikus?

amerikietiskuose paaugliu zurnaluose yra daug straipsniu aborto temomis. keliamas labai populiarus retorinis klausimas "abortion or adoption?" jaunos merginos, moksleives, yra raginamos isnesioti kudiki ir jei neturi galimybiu augint, atiduoti ji ivaikinti.
Motina Terese eidavo ir maldaudavo tu, kurios noredavo zudyt negimusius: "Neturit kur det savo 7 ar 11 vaika, pagimdykit ir atneskit mums. mes tokiu vaiku labai laukiame. tik nezudykit.atneskit. ATNESKIT".
ka visgi tai rodo? o ta, kad NENORIMAM nemylimam vaikui pat gyvenimas yra pati didziausia dovana. gi neateinam i vaiku namus, neziurim i akis vaikui ir nesakom: "but geriau jei tave butu isabortave. tai bent nesedetum cia liudnas". juk , kaip kazkas rase, dziugu matyt, kaip kas savaite tai viena, tai kita vaikuti pasiima augint ar globot kuri nors seima.
mano vyras irgi yra naslaitis, auges visokiose istaigose, bet per savo gyvenime, be visokiu ziaurumu ir baisiu metu, yra patyres ir graziu metu, ir svetingu zmoniu meiles, globos ir dabar yra LAIMINGAS.
taigi, nereiskia, jog vaikai, esantys globos namuose, niekad gyvenime nebus mylimi ar laimingi.
pradine trauma yra isliekanti visam gyvenimui, bet ji tikrai gali buti susvelninta, ir vaikui vis tiek yra sansas, visad yra sansas buti mylimam.
beje, ir kitu sirdys per siuos vaikus yra minkstinamos, perkeiciamos, pleciamos-taip mokomes vieni is kitu-bei nesiojame vienas kito nastas.
Papildyta @ [mergetime]1102534782[/mergetime] pritariu mjk. tikrai vieno vaiko nepakeis kitas. mano dukrele gime negyva pries 5 metus-pijaus gimimas tikrai nepanaikino rebekos. visad isivaizduoju kaip zaidzia jie abu.
negi tikrai taip naiviai manot, jog abortai panaikins "nenorimo vaiko" reiskini visuomenej? tipo, smurtausim pries negimusius, tam, kad isnyktu smurtas pries vaikus?

amerikietiskuose paaugliu zurnaluose yra daug straipsniu aborto temomis. keliamas labai populiarus retorinis klausimas "abortion or adoption?" jaunos merginos, moksleives, yra raginamos isnesioti kudiki ir jei neturi galimybiu augint, atiduoti ji ivaikinti.
Motina Terese eidavo ir maldaudavo tu, kurios noredavo zudyt negimusius: "Neturit kur det savo 7 ar 11 vaika, pagimdykit ir atneskit mums. mes tokiu vaiku labai laukiame. tik nezudykit.atneskit. ATNESKIT".
ka visgi tai rodo? o ta, kad NENORIMAM nemylimam vaikui pat gyvenimas yra pati didziausia dovana. gi neateinam i vaiku namus, neziurim i akis vaikui ir nesakom: "but geriau jei tave butu isabortave. tai bent nesedetum cia liudnas". juk , kaip kazkas rase, dziugu matyt, kaip kas savaite tai viena, tai kita vaikuti pasiima augint ar globot kuri nors seima.
mano vyras irgi yra naslaitis, auges visokiose istaigose, bet per savo gyvenime, be visokiu ziaurumu ir baisiu metu, yra patyres ir graziu metu, ir svetingu zmoniu meiles, globos ir dabar yra LAIMINGAS.
taigi, nereiskia, jog vaikai, esantys globos namuose, niekad gyvenime nebus mylimi ar laimingi.
pradine trauma yra isliekanti visam gyvenimui, bet ji tikrai gali buti susvelninta, ir vaikui vis tiek yra sansas, visad yra sansas buti mylimam.
beje, ir kitu sirdys per siuos vaikus yra minkstinamos, perkeiciamos, pleciamos-taip mokomes vieni is kitu-bei nesiojame vienas kito nastas.
Kartais taip norisi žmogų pasiųsti kur nors toli, bet pasižiūri į jį ir supranti, kad jis jau visur buvo.