QUOTE(lina-kameja @ 2008 10 22, 11:42)
kai laukiausi 2-osios dukrytes mudu su vyru irgi susilaukem draugu giminiu ir pazystamu nesupratingumo. kam nepasakytum kad laukiesi dukrytes, visi 100 % i tai mazdaug "nu nieko, ir mergaite gerai"
dantis sukandusi laikiausi kam nors nevozusi
jau ant galo vos ne teisintis pradejau kodel ne bernas
.
gerai kad vyras ir mama palaike. man svarbiausia buvo kad sveika isnesiot, paskui laimingai pagimdyt ir kas sunkiausia db bus sunkaisia ir reikalaus didziausios atsakomybes - isaugint geru zmogum.
o kad vyrams siam sviete lengviau - tai patyliu. gyvenimas ju trumpesnis, stresams jie neatsparus. ir apskritai neatsparus
ypac zmonom ir uosvienem 





gerai kad vyras ir mama palaike. man svarbiausia buvo kad sveika isnesiot, paskui laimingai pagimdyt ir kas sunkiausia db bus sunkaisia ir reikalaus didziausios atsakomybes - isaugint geru zmogum.
o kad vyrams siam sviete lengviau - tai patyliu. gyvenimas ju trumpesnis, stresams jie neatsparus. ir apskritai neatsparus


Tiesa sakant, as susiduriau su visai priesingu poziuriu. Man rodos, kad kaip tik dabar "madoj" mergaites. Moteriai net nepadoru noreti susilaukti sunaus. Viena kolege, suzinojus kad man gime antras sunus net sugebejo drebtelt - "nu tu diedu tai jau nereikia gimdyti". O uzuojautos tai is kokiu desimties susilaukiau. Ir kai bandziau jas paguosti, kad man viskas gerai, nes visada norejau sunu (net jei ir trecias vaikas butu, noreciau berniuko), ne viena netikejo. Ir iki siol netiki



Siaip, manau, visi tevai myli ta, kas gimsta, net jei pries tai tikejosi kitos lyties vaiko. Ir labai kvaila ir netaktiska is aplinkiniu puses aiskinti, ka kas turi pagimdyti, kad visiems atrodytu "teisinga" seima.