QUOTE(Sazha @ 2009 02 06, 16:50)
Labai įdomu, kuo pagrįsta tokia kategoriška nuomonė? tyrimais, statistika, literatūra, asmenine patirtimi? Ar tikrai reikia tų milijono neigiamų dalykų, kuriuos gauname darželyje ir mokykloje, ir kurie tikrai neretai neigiamai įtakoja žmonių asmenybes bei ateitį? Kodėl vaikas, besimokantis namie, kartu su broliais ir seserimis, arba be jų, bet lankantis būrelius bei menų ar sporto mokyklas, turėtų užaugti asocialus? ar tikrai tokie jau profesionalūs pedagogai dirba mūsų mokyklose? Esat tikra?
aš ne kategoriška.

jei kažkas taip gali -- mokyt vaiką namie, tai valio

pavydžiu baltu pavydu. tik žinau, kad nei aš, nei mano vyras, tokios prabangos savo vaikui suorganizuot nesugebėsim. nei kvalifikacijos, nei laiko, nei resursų. deja.
QUOTE
Ar tikrai vertingiau, kad vaikas būtų "prisitaikantis" ir "toks kaip visi", nei individualybė ir asmenybė? siūlyčiau net ir kategoriškas mintis reikšti taktiškiau (ką tik kai kurias mano mintis pavadinote kvailomis

)
matot, šiais laikais madinga būt "kitokiais", "nepritampančiais", "ne šio žemės asmenybėm". kas iš to -- tie žmonės jaučiasi nelaimingi -- trūksta draugų, trūksta dėmesio, trūksta bendravimo. asmenybė yra gerai. bet žmogus ne miške gyvena. jam reikės ir bendraut, ir dirbt su kitais žmonėmis. ir sakyčiau pritapti, suprasi kitus -- darosi didelis menas.
Sometimes I wish I had a pill to make people disappear