Na, mano vyriausias jorkiukas irgi labai verkia vienas. Paliekam itin retai, visur su savimi imam, bet porą kartų teko palikti 4 valandom, kaimynai sakė, kad visą tą laiką kaukė, verkė, drąskėsi prie durų, net raminti ėjo

. Kai grįžom, nesitraukė nė per žingsnį, o paliktas vienas nevalgė ir negėrė. Šuniukui 1.5 metų. Baisu pagalvot, kaip jį teks palikti vieną, nes nusimato vestuvės, negrįšim naktį

. Ir nežinau ką daryt, nes nėra pagrindo jį pratinti būti vienam, nes visur kartu imamės, tai ar dabar periodiškai palikinėti vieną specialiai?

Kai jau rengiamės, jis pasiima pavadėlį ir sėdi prie vartelių, kai norim įnešti jį namo, paklaiksta

: puola pro duris, verkia, braižo duris. Na, isterija užeina

. ( jis visiškai nepratęs likti vienas ( nors namie dar du šuniukai ir kieme vienas), nes aš nuolat namie arba vaikai, bet va dėl tokių vienkartinių, retų palikimų....ką daryti). Šuniui akivaizdžiai isterija užeina

, net kai grįžtam, keistai elgiasi: verkia, cypia, nesitraukia nuo žmogaus kelias valandas ir dar seka ar vėl nesiaunam batų.....
Krūvio gauna tikrai pakankamai, kasrytą maudosi upėje arba baseiniuke, bėga kelis km paskui dviračius ( kasdien), nuolat kieme dūksta, žaidžia su vaikais ( aktyviai). Žodžiu, tikrai nėra nė dienos, kad jis sėdėtų namie ( bet kokiu oru).