QUOTE(Korsikiete @ 2006 12 24, 19:19)
Na nebent jai tas marazmas prasidėjo nuo 23 metų
Nežinau, kas jos galvoj sukasi... Kartais taip sustrateguoja, kad net stebiesi iš kur bobutei tiek sumanumo ir apsukrumo?..
Kartais pagalvoji, kad keldama aplinkui chaosą, ji tiesiog pasisemia energijos... O vargšai gyvunėliai, ką apie juos šnekėti, ji juos taip myli, kad iš tos meilės...
Dėl skonio, Naitai, pas mus visus vienas, bent jau kalbant apie močiutę...
Todėl ir temą užvedžiau, gal kokį patarimą gausiu, kaip sugebėti ją priimti tokią, kokia ji yra, juk jos nepakeisi... Kaip nepykti ant jos dėl to, kad ji neturi užuojautos, supratimo ir pan... Dažnai mes svetimiems žmonėms esame tolerantiškesni, nei savo artimiesiems, nors gal kartais turėtų būti atvirkščiai...
Vat dėl tos priežasties aš nerimstu, norėčiau nereikalauti iš jos to, kas yra tikrai ne jos jėgoms, suprasti ir pasikeisti... Bet kaip surasti savyje šitokią toleranciją, kaip sugebėti nekreipti dėmesio į jos intrigėles ir panašius dalykus...
Sveikos visos vargstancios su piktybinem bobutem.
Tokiu zmoniu buvo yra ir bus. Tai energetiniai vampyrai- jiem reikia (daugiau) energijos ir jie zino, kaip jos gauti. Kai jie ka supykina ir pavykus ju triukui, kitas zmogus "iseina is saves"- tuo metu jie ir pasikrauna, o pykstantis- atiduoda savo energija. Uzsimezga abipuse priklausomybe
Saugokite ir branginkite bei nesvaistykite savo energijos, jos prireiks Jums paciom
Budizmo gyvenimo filosofija aiskina toki fenomena taip:
kiekvienas zmogus renkasi savo tevus ir automatiskai kitus seimos narius. Tai ta ideali, tik tam zmogui skirta terpe, kurioje jis gali toliau vystytis. Mes laukiame "anapus" taip ilgai, kol susidaro taip vadinamos idealios salygos musu tolimesniam augimui. Be tokiu "bobuciu" nebutu reikmes ugdyti savo sirdyje teisingumo, mums nebutu reikmes augti savo siela ir dvasia(sirdimi).
Si filosfija dar sako, kad zmogus neteisingai supranta "sunkumu, problemu, nesveikatos ir t.t." samprata. Jos nera musu nelaimes saltinis. Jos yra musu stimulai, musu gyvenimo issukiai mums kurti stipresni savo charakteri, kurti stipria ir teisinga sirdi. Tai pati geriausia galimybe mums vystytis. Tokiu seimos nariu pagalba mes esame informuojami ka mes turime sioje zemeje si syki nuveikti. Tik tas kuris bande pasikeisti pats nors mazumele, zino koks tai sunkus ir ilgas procesas. O keisti galime ir turime tik savi, o ne kitus. Taigi musu aplinkos pagalba mes norime ar ne pradedame ieskoti atsykmu i mums kylancius klausimus. Ir kuo mums sunkiau tuo intensyviau ieskome atsakymo. Tuo rimciau ziurime i savo nelaimes salitini ir ieskome iseities.
Pirmiausiai reiketu suvokti, kad mes samoningai pasirinkome savo tevus. Mes visi norime tapti laimingais- mes uzprogramuoti laimes paieskai. Visa tai ir veda mus ieskojimu keliais. Mes mokomes samoningiau gyventi. Ismokstame dekoti uz kiekviena akimirka praleista sioje zemeje. Ismokstame gaileti tokiu kaip sitos nuodingos bobutes (netolygu taikstymusi su ju intrigom)- mes tiesiog ju neteisiame, nes jos yra iklimpe savo tamsos liune, ji turime visi. Ir visi turime galimybe rinktis- juodaji melo liuna ar amzinaja tiesa ( ne savo karmine tiesa- yra ir tokia, ji mus ir suklaidina). Taigi kiekviena akimirka mes renkames kazkokia minti, kuri tuo metu sukasi musu galvoje- ji gali buti pozityvi arba negatyvi. Viskas priklauso nuo musu isminties ir pasirinkimo tuo momentu.
Isminciai galima priskirti ir Tavo atveju iseities ieskojima. Jei gali dar kenteti ir dalinti savo energija- kentek, kazkada ji (bobute) iseis i "uztarnauta poilsi", jei kencia Tavo sveikata, gal tikrai verta jai rasti koki atskira kambareli kaimynystej. Kai mes ieskome iseities,visu savo protu ir visa sirdimi, randame ja- gyvenime nera akligatviu, jie tik musu siaurame prote.
Svarbiausiai suvokti kokia uzduoti turime siame gyvenime. Tada pasidaro aisku, kodel musu aplinka butent tokia, kokia ji ir yra. Tai musu kelrodziai
Linkiu sekmes nelengvame, bet nuostabiame gyvenimo uzduoties sprendime ir laimes paieskos labirintuose!
