Kas NEDARĖ genetinių tyrimų?

DS turi gana daug markeriu, vienas ish ju,- shlaunikaulio ilgis. Tp didesnis tarpelis tarp kojychiu pirmo ir antro pirshto.

nedariau... ir dabar nedarysiu.. na nebent sius jei kas ne taip - tik tada

noriu ir as pasidalinti savo skaudzia patirtimi.Man 30 m.Pries du menesius pagimdziau pirmagime-mergaite, kuriai yra DS.Negaliu issakyti viso skausmo kuri visdar jauciu.Genetiniu tyrimu nepasidariau,nes ginekologe kaip daug kam cia forume rasiusiu pasake,kad jokiai rizikos grupei nepriklausau ir nera reikalo tuos tyrimus darytis.Pikta tai,kad lankiausi priovacioje klinikoje, o gfinekologe jokiu itarimu nei del kaklo rauksles nei del kitu organu nemate.Visa nestuma pravaikscioau baimeje, bloga nuiojauta lydejo visa nestuma.Bandziau vyti salin blogas mintis,kad ko neprisiaukciau.Nuo 7 men, pradejo neaugti svoris, gydytoja israase siuntima i KMUK sekti del vaisiaus hipotrofijos. Cia liepe ateit kas dvi savaites tyrimimas del kraujotakos.Kai pirma karta atliko Doplerio tyrima, klause ar nera giminej pas ka DS. Kaip dabar pagalvoju tada,kliniku daktarai jau kazka itare.Kadangi buvau smulki,o giminej jokio apsigimimo nebuvo, nusprende,kad vaisus bus mazas konstituciniu poziuriu.Kasdvi savaites ejau stebeti vaisiaus prieaugio i KMUK.Viskas baiges tuo,kad pagimdziau 38 sav.2300 mergaite su DS. Jei kasleistu sugrazinti laika net nedvejodama daryciau aborta ar persileidima.
Toms kurios galvoja,kad DS nera tokia sunki liga siulau paskaityti "Viltis" puslapyje ideta informacija.Visi organai yra daugiau arė maziau pazeisti.Protinis atsilikimas visa gyvenima ir t.t.Todel pastojus siulau visoms issitirti del genetiniu ligu rizikos.Nesvaru kuri savaite bebutu(nors galima tik iki 22 sav.) ir dar konsultuokites su PATIKIMAIS ginekologais, turinciais patirties ir kompetencijos.Kaip paaiskejo veliau.Mano gine net tokiu vaiku nebuvo turejus.Tai supratau,kad nelabai nei apie sprando rauksles nei apie slaunies ilgi nusimane.Tai tiek,tiesiog norejau visas ispeti.

Sveika, zinau, kad skaudu, as pries 2 menesius turejau atsisakyti vaikelio del kito sindromo, man panasiai kiek tau metu, nera gimineje buve atveju, i rizikos grupei nepriklausau. Tikrai skaudu, o medikai tikrai ne visi pastebi ir rekomenduoja genetikus. Laikykis, bet skaudu, kai likimas taip suzaidzia, as taip pat vedina nuojautos tyriausi.

Ir as nuo pat nestumo pradzios, jutau kad kazkas netaip. Nors pati nestumo eiga buvo sklandi, bet sirdis jaute nerima. Ji manes neapgavo Irgi teko atsisakyti vaikelio del DS Nors man 26, tai butu mano 2 vaikas. Likimas kartais suzaidzia

Bardi, laikykis stiprybes tau ir visai jusu seimai

palaikau sia ideja 100 procentu. Zinau, kad buna, jog mamos paluzta, nezinau ir kaip man butu tokiu atveju- bet net nenoriu apie tai galvoti. tiesiog jauciu, kad aborto nedaryciau bet kuriuo atveju. tikrai ne mums spresta, kam gimti, o kam ne.

Sveikos

As esu visu 100 % uz genetinius tyrimus, jei jau yra tokia galimybe, reikia ja pasinaudoti. Pati nesidariau siu tyrimu del vienos paprastos priezasties - as turejau viena isvalyma, tai vis vien nesiryzciau antram, po kurio gal but niekada nebegaleciau tureti vaiku.

Jo vargšė,neįsivaizduoju,ką ji tuo metu turėjo ištvert...
Aš tyrimų nesidariau,todėl, kad vistiek nesidaryčiau valymo(1vaikas),o be to net minties nebuvo,kad gali gimt nesveikas vaikelis,visada tikėjau ir tikiuosi viskuo,kas yra geriausia ir apie blogus dalykus tiesiog negalvoju. Kiekviena mes esame skirtinga ir man pvz nebūtų geriau jei visą nėštumą žinočiau,kad turėsiu nesveiką vaikelį,priešingai,tada nepatirčiau turbūt ir to laukimo džiaugsmo,svajonių ir t.t.,nes visos mintis būtų nukreiptos į ligą.. Kitai mamytei galbūt priešingai,reiktų tam pasiruošti,trečia gal iš viso nebenorėtų ligoniuko. Ir nei viena mama negali būti smerkiama ar kritikuojama,nes tik ji pati žino,koks sprendimas yra geriausias.

Aš taip pat neplanuoju darytis . Su vyru kažkada apkalbėjom šią skaudžią temą ir abu nusprendėm, kad priimsim mažylį ir sveiką ir silpnutį... o žudyti vaikelį jei jis serga mano nuomone kažkaip ... nelogiška. Mamos paprastai atiduoda paskutinius pinigus, jėgas, laiką, kai jų vaikutis serga, kad tik jam būtų geriau.. (atsiprašau jei pasirodžiau nejautri ir nesupratinga kam nors..) .

Mano nuomonę apie silpnučių vaikų išsaugojimą labai pakeitė vienos mamos pasakojimas apie savo dukrytę Teresėlę kuriai buvo DS. Iš ties istorija abejingų nepaliekanti.. jei kam įdomu, rašykit į AŽ - atsiųsiu.

O dėl klaidingų rezultatų tai yra taip:
Teigiamu DS testas laikomas kai tikimybė 1 iš 250 (pirmo trimestro žymenys , kaip daro biocheminius serumo tyrimus). Derinant su UG sprando raukšlės peršviečiamu - apie 85 proc.
Ir galiausiai klaidingi teigiami rezultatai ( false- positive) 5 – 10 %

Trigubo testo efektyvumas antrajame trimestre
80 % nustatant nervinio vamzdelio defektus
70 - 80 % nustatant Dauno sindromą
60 % nustatant Edvardsosindromą

Fals – positive rezultatai siekia 5 - 20%

todel ir daroma choriono gaureliu biopsija/vaisiaus andenu tyrimas, kur false positive - 0,01% (del galimos zmogishkos klaidos)

aš abu kartus nedariau jokių genetinių tyrimų. Net neprisimenu, siūlė man ar ne. Pati neklausiau. Aišku, minimaliai paisklausinėjau, rizikos grupei nepriklausau, tai nieko ir nedariau. Jeigu man kažką įtartų ir sakytų, kad būtinai reikia, turbūt nueičiau ir pasidaryčiau. Tik vat rezultatas nieko nekeistų.

permeciau akim tema ir iskilo klausimas, kada Lietuvoj dar tyrimus del Dauno sindromo? UK, kol ateina tyrimu rezultatai per velu darytis aborta.