
Dievuliau, kaip apsidžiaugiau atradus šitą forumą

Mano katei liepą suėjo 2 metukai, kastruota buvo 6 mėn. Tačiau nuo mažumės ji kaip pitbulis pasiutus. Nieko neprisileidžia, apie paglostymą nėra ir kalbos..Svarbiausia (ir man skaudžiausia) tai, kad aš ją prižiūriu, rūpinuosi, o ji puola tik mane, mano vyro bijo kaip velnias kryžiaus..Kartais galiu eiti, o ji puola ant kojų, kanda, drąskosi, šoka kuo aukščiau, jei guliu tai taikosi į rankas arba į veidą..Pastoviai esu apdrąskytom rankom, kojom, o žaizdos kartais gan gilios būna ir man supuliuoja..Galvojau ir migdyti ją, bet skauda širdį..Gal yra kokių raminamųjų?
Žinoma, kai ji nori tai ateina pas mane, būna kartais meili.Užėjus šiems meilės priepuoliams, galiu ją myluoti kaip noriu, bet tik pajuntu, kad ji įsitempia turiu staigiai ją paleisti ir nešti kudašių.. Tačiau šiuo metu laukiuosi ir kartais pagalvoju kaip bus kai gims vaikelis..
