QUOTE(vobla @ 2005 04 04, 14:44)
Rizikuoju papiktinti daugumą, bet šiandien esu labai pikta ant bevaikių šeimų, kurios išleidžia tūkstančius, kad turėtų savo vaiką, o tuo tarpu jau gimę, niekam nereikalingi mažyliai pasmerkti merdėti ligoninėse...Niekaip nesuprantu, kodėl nevaisingos šeimos laiko save likimo nuskriaustomis ir niekad nesusimąsto, kad galbūt kaip tik jos yra palaimintos. Palaimintos, nes joms yra suteiktas šansas kam nors padėti, mažam jau gimusiam vaikeliui išgelbėt gyvybę...
Vobla,atleisk,bet kas tau maišo būti palaimintai?Arba visiems kitiems?Tiems,kurie sugeba mylėti svetimą vaiką?O negalėdama susilaukti vaikų,tu savęs nelaikytum nuskriausta?Toks jausmas,perskaičius tavo žinute,kad mes kažkam kažką skolingi...
Aš galiu pacituoti vienos merginos mintis,gal jos padės tau suprasti...
"Tik niekaip nesuprantu, kaip paaiškinti, kodėl aš noriu savo vaiko. Tiesiog noriu. Noriu patirti viską nuo pradžios iki pabaigos, noriu būti nėščia, noriu patirti nešiojimo džiaugsmą, noriu vemti rytais pro džiaugsmo ašaras, noriu jausti, kaip spardosi pilve mano mažylis, noriu patirti gimdymą, nors ir per skausmus, bet aš visko NORIU, NEJAUGI TAIP ŽMONĖMS NESUPRANTAMA. Aš galbūt pati prieš Dievulį, kaip padėką ateityje, įsivaikinčiau dar vaikelį, nes nenoriu 1 vaiko, o IVF tikrai negalėsiu sau leisti iki begalybės kartų. Nežinau, ar išvis pavyks. Tik nereikia kaišioti man prievarta tą įvaikinimą."
Atleisk,jei žinutė gavosi pikta,nenorėjau...Tiesiog pasidarė liūdna ir skaudu,kad
eilinį kartą mes kaltinami dėl noro pagimdyti vaiką...