Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip susitaikyti su artimo žmogaus mirtimi?

Laikas eina,o ilgesys...nesitraukia,darosi gilus ir taip neapsakomai spaudzia sirdi...
vis delioju kaip delione paskutines musu susitikimo minutes,paskutini pokalbi...viskas kaip per migla,bandau visokius "JEIGU"butu buve kitaip...Deja...Auksciausiasis nusprende kitaip.
Atsakyti
QUOTE(Tangomanija @ 2010 02 11, 23:49)
Nenuodykit savo ir taip trumpo buvimo sioje zemeje pykciu ir nuoskaudomis , nes viena kart isaus rytas ir nebeturesit kam pasakyt atleisk .


kaip gaila, kad ši šventa tiesa dažniausiai tampa suvokiama tik tada, kai nelieka kam pasakyti atleisk. bet nejaugi pačių artimiausių ir brangiausių žmonių netekties prasmė būtent tokia? aš netekau sūnelio, ir vis galvoju, kad turi būti kažkokia prasmė, vis laukiu kažkokio ženklo, kas man paaiškintų, kam to reikėjo. deja, kol kas atsakymo nėra. o gal ir nebus...
Atsakyti
QUOTE(*ermita* @ 2010 03 16, 19:59)
kaip gaila, kad ši šventa tiesa dažniausiai tampa suvokiama tik tada, kai nelieka kam pasakyti atleisk. bet nejaugi pačių artimiausių ir brangiausių žmonių netekties prasmė būtent tokia? aš netekau sūnelio, ir vis galvoju, kad turi būti kažkokia prasmė, vis laukiu kažkokio ženklo, kas man paaiškintų, kam to reikėjo. deja, kol kas atsakymo nėra. o gal ir nebus...


Atsakymo is kazkur nebus *ermita*, ta atsakyma sau pati turi duoti ir tik viena ji zinai
Kokia prasme? Jos nera. Po visko arba isgedi visa tai ir atsitiesus tampi jautresniu svetimoms nelaimems, labiau pradedi vertinti artimuosius kurie salia...arba paluzti taip, kad neissikapstai ir visa gyvenima pasventi kankinanciam egzistavimui...
As sventai tikiu kad mes galim, kad mes nepalusim ir issikapstysim...anksciau ar veliau, nesvarbu, svarbu kad issikapstysim, o paskui aplinkiniams galesim duoti daugiau nei iki tol...daugiau meiles, daugiau svelnumo...cia mano atsakymas sau kodel taip nutiko ir kaip gyventi toliau
*ermita*, mes tikrai galim...susiimsim ir gyvensim, ne egzistuosim, o GYVENSIM
Atsakyti
QUOTE(wizija @ 2010 03 18, 15:56)
atsakyma sau pati turi duoti
..arba paluzti taip, kad neissikapstai ir visa gyvenima pasventi kankinanciam egzistavimui...


kažkaip pačioje pradžioje lyg ir stipresnė buvau. o dabar visai išsekau, nerandu jėgų. eidavau į žmones, stengiausi kabintis už bet ko. pavargau...
bijau, kad tolimesnis mano gyvenimas netaptų vien kančia. dabar šito sugebu neparodyti tik jaunesniam sūnučiui. šiandien laukiau stotelėje autobuso. įsistebeilijau į vieną tašką ir sustingau. ir nenorėjau grįžti į šią skausmo žemę
Atsakyti
Dabar man toks laikas,kad apie broli negaliu galvoti visai....visiskai blokuoju viska kas susije su juo! negaliu kalbeti apie ji,negaliu matyti nuotrauku,veju betkokias mintis apie ji, ziuriu TV iki velumos kol pradedu snaust,kad tik apie ji negalvociau verysad.gif nezinau ar cia gerai ar blogai...bet taip sunku ji matyti!!! iskart atsiranda gumulas gerklej kuris atrodo uzsmaugs
Atsakyti
.............. Mažiuk, as taip tave myliu. Negaliu be taves gyventi.
Dabar tu miegi... Netrukus, as taip pat sapnuosiu savo sapneli... Jame tu busi gyvas, kaip tada, tą pirmą mūsų naktį...
Žvakutės liepsnelė tokia kaitri, taip norėčiau ją glausti prie veido, kad vienu metu galėčiau jausti ir tavo šilumą ir tą netekties skausmą...
Atsakyti
Laba diena,pries nepilnas tris savaites netekau mociutes kuria labai mylejau ji gyveno kaime visos mano vasaros buvo praleistos pas mociute.Nuo 16metu apsigyvenau ilgesniam laikui taip ejo vasaros,ziemos mire senelis likome su mociute dviese karts nuo karto gryzdavu pas tevus i gimtaji Kauna.Bet neisbudavau nei poros savaiciu,vel lekdavau atgal i kaima smile.gif ten turejau netik mociute,bet ir nuostabiu draugu.Kai visi suaugome pasukome kas sau as gryzau pas tevus i miesta.Bet vistiek daznai aplankydavau mociute likusia viena.Sukuriau seima reciau benuvaziuodavau i kaima.Mociutes netektis mane labai sukrete dar vis nesuvokiu,kad jos nebera niekada nebepamatysiu, neapkabinsiu.Turbut laiko reikia tam suvokti verysad.gif
Atsakyti
sveikos,
ieskau knygos Inger Anneberg Sielvartas po savižudybės,gal kuri galite parduoti?
rasykit,prasau i a.z ,jei galite padeti.
labai lauksiu!
aciu
Atsakyti
As mociutes netekau pries menesi lb skaudu cray.gif labai daznai sapnuoju mociute mes sapne bendraujame,ar ka dirbame kartu visada jos namuose, ji gyveno kaime as ne vienus metus gyvenau pas mociute.Vakarais atsigulus mintys sukasi apie mociute asaros bega per skruostus.Nemoku nupasakoti zodziais,kaip yra sunku verysad.gif ausyse skamba tas duslus gasas bumm metant sauja zemiu ant karsto sad.gif
Atsakyti
Sianakt isejo mano mociute...
jauciuosi tokia kalta, kalta kad nemaciau jos 10 metu, kalta, kad ji taip ir nepamate savo proanukio, mano vyro...ji taip prase manes atvaziuoti, sake nespesiu pamatyti, o as pastoviai nuleisdavau juokais, sakydavau mociute, bus dar tu vasaru, bus tu ziemu. o siandien suzinojau kad ji isejo...ir negalesiu dalyvauti net laidotuvese...mano mociute gyvena 2t km nuo lt, del to sunkoka ja aplankyti buvo...
o anksciau kiekviena vasara ten pralekdavo, net jei nuvyksiu i kaima kada nors, jau nebus taip kaip buvo, nes nebera mano mociutes, namu sielos, tos, kuri viska laike savo rankose, visus keturis kampus...
Atsakyti
Pati netekau sesės prieš mėnesį.. Pati pasitraukė iš gyvenimo... Tokia jauna ir graži buvo, vos 24 metų.. Atrodo tik jos netekus, supratau ką turėjau, supratau, kad likau viena, o buvome dviese, galėjau labiau mylėt, daugiau dėmesio skirt, daug ką galėjau kitaip daryt, galėjau neleist tą sekmadienį jos vienos važiuoti, galėjau sakyt lik namie, ką ten veiksi, taip jos ir nesulaukėm grįžtant namo... Nesulauksim niekada.. Kodėl gyvenimas toks? Kodėl ji taip padarė? Kaip viską iškęst? Ar įmanoma bus vėl šypsotis
Atsakyti
QUOTE(Cashmere @ 2011 06 07, 13:45)
Pati netekau sesės prieš mėnesį.. Pati pasitraukė iš gyvenimo... Tokia jauna ir graži buvo, vos 24 metų.. Atrodo tik jos netekus, supratau ką turėjau, supratau, kad likau viena, o buvome dviese, galėjau labiau mylėt, daugiau dėmesio skirt, daug ką galėjau kitaip daryt, galėjau neleist tą sekmadienį jos vienos važiuoti, galėjau sakyt lik namie, ką ten veiksi, taip jos ir nesulaukėm grįžtant namo... Nesulauksim niekada.. Kodėl gyvenimas toks? Kodėl ji taip padarė? Kaip viską iškęst? Ar įmanoma bus vėl šypsotis

stipriai apkabinu...laikykis..
Ir kodėl žmogus nusprendžia pats išeiti iš gyvenimo??? verysad.gif
Atsakyti