Kaip susitaikyti su artimo žmogaus mirtimi?

#133
mes jau kazkiek apsiraminom
apskritai mano vyro seima toki ramus zmones. gedes ilgai, bet be perdetu emociju ar isteriju.
cia tik as tokia impulsyvi ir isteriska blush2.gif
sunkiausia, zinoma, MB mamai verysad.gif ji vis kazka daro ir prisimena, akyse pasimato asaros, bet taip ir nepratruksta.
sunku buvo per sermenis, laidotuves. bet laikiausi, nes reikejo paramos vyrui. turejau buti stipri ir dar labiau jo nejaudinti. buvo sunku, bet imanoma. taciau visvien turejo ateiti laikas issilieti. kapuose, buvo zmoniu, bet man nera svarbu. kukciojau kaip mazas vaikas. bet jau galiu ziureti i nuotraukas su MB teveliu, galiu jau dukrai pradeti kazka aiskinti. tai labai sunku.ji juk tokia mazyte. bet ji supranta. vakar MB isveze mama namo, o mazoji stovi prie stalo, zaidzia kazka ir kalba kaip su savim "nera diadiu, nera...liulia diadiu, liulia...nera diadiu"
net gumulas gerklej stovi, bet reikia valdytis.
prisipirkom kazkokiu zoliniu vaistuku, bandysim dar ju. mb saunuolis, nesispyrioja, kaip pasakytum vyrai. matyt tikrai blogai, kitu atveju negertu. sunku iskesti mylimuju toki skausma, ziauriai sunku.
kas baisiausia...ateina metas laidot tevus...tai baisu
nenoriu net pagalvot apie savo seima. ir stengiuosi
Atsakyti
#134
QUOTE(Laurencija2 @ 2008 03 15, 01:25)
mes jau kazkiek apsiraminom
apskritai mano vyro seima toki ramus zmones. gedes ilgai, bet be perdetu emociju ar isteriju.
cia tik as tokia impulsyvi ir isteriska  blush2.gif
sunkiausia, zinoma, MB mamai  verysad.gif ji vis kazka daro ir prisimena, akyse pasimato asaros, bet taip ir nepratruksta.
sunku buvo per sermenis, laidotuves. bet laikiausi, nes reikejo paramos vyrui. turejau buti stipri ir dar labiau jo nejaudinti. buvo sunku, bet imanoma. taciau visvien turejo ateiti laikas issilieti. kapuose, buvo zmoniu, bet man nera svarbu. kukciojau kaip mazas vaikas. bet jau galiu ziureti i nuotraukas su MB teveliu, galiu jau dukrai pradeti kazka aiskinti. tai labai sunku.ji juk tokia mazyte. bet ji supranta. vakar MB isveze mama namo, o mazoji stovi prie stalo, zaidzia kazka ir kalba kaip su savim "nera diadiu, nera...liulia diadiu, liulia...nera diadiu"
net gumulas gerklej stovi, bet reikia valdytis.
prisipirkom kazkokiu zoliniu vaistuku, bandysim dar ju. mb saunuolis, nesispyrioja, kaip pasakytum vyrai. matyt tikrai blogai, kitu atveju negertu. sunku iskesti mylimuju toki skausma, ziauriai sunku.
kas baisiausia...ateina metas laidot tevus...tai baisu
nenoriu net pagalvot apie savo seima. ir stengiuosi


Stiprybės Jūsų šeimai ir artimiesiams...Iš tikrųjų be galo skaudu, kai netenkama brangaus ir artimo žmogaus...Suprantu, Jūsų skausmą ir liūdesį verysad.gif
Atsakyti
#135
QUOTE(Deilina @ 2008 03 06, 17:06)
Prieš pat Kalėdas sunkiose kančiose užgeso mano močiutės gyvybė cray.gif Insultas pasiglemžė... Dievuliau, gi buvau jos mylimiausia vienintelė anūkė... Toks sunkus buvo atsisveikinimas, kuris truko visą mėnesį... Išgulėjo ji taip ligoninėj užmerktom akim, kietai suspaustom lūpom, dusdama, išsekus ir kartais skruostu nuriedėdavo ašara cry.gif Mane mažą ji beproto mylėjo, o ir užaugus, buvau JOS MAŽYTĖ, kitaip ir nevadino manęs. Liko vienišas namas, nenebus prižiūrėtas jos gėlių darželis, nebelauks manęs ant plento ir niekada nebepalydės išvažiuojant. Kraustausi iš proto... Ausyse skamba jos balsas, matau jos veidą, nuo darbo pavargusias rankas, atminty iškyla vaizdai kai mačiau ją ligoninėje bejėgę, išsekusią. Turėjau viltį, kad atsigaus, deja viltis mirė kartu su ja. Širdyje liko begalinė žaizda. Gaila, kad nespėjo pamatyti proanūkio, jis gimė, o ji neužilgo mirė... cry.gif  cry.gif

zinai,pas mane siandien lygiai tokia pati situacija...paskaiciau tavaja ir saviske nei kiek ne kitokia parasyciau...
mano mociute mane augino nuo gimimo,abidvi gyvenom vienam kambary 20 metu.ji vis sakydavo:noriu dar sulaukti,kol busi studente.sulauke,kai gavau diploma,laiminga buvo.sako dar noriu pamatyti tavo vestuves.pabuvojo musu vestuvese.paskui ir proanukeliu mano pasidziauge,spejau dar pasakyti,kad ir dar vienas pakeliui leliukas.
paskui atsigule i ligonine ir kasdiena vis silpo,pradzioj dar valge,po to jau net negere,po to neatsimerke,nedjavo.tik miegojo,miegojo...kol uzgeso verysad.gif gaila labai,ziaurus gyvenimas,bet ka padarysi...vieni iseina,kiti ateina...taip ir sukasi gyvenimas ratu...nezinau,kaip reikes susitaikyti su tuo jausmu,kad jos jau nebus verysad.gif
Atsakyti
#136
Man irgi prieš porą savaičių teko palaidoti močiutę. Staigiai, netikėtai, užgeso. Tiesiog vieną dieną nuoširdus pokalbis su ja, kitą dieną jau skambutis, kad jos nebėra. Iki šiol sunku, skaudu, ir vis tie klausimai kodėl? Bet. Kaip ir yra sakoma, gyvenimas lekia toliau.
Žinau, kad ji žiūri į mane iš viršaus. Matau jos išminties pilnas akis, jaučiu jos glėbį šalia. Ir nebijau pakelt akių į dangų ir jai nusišypsoti.
Atsakyti
#137
Stiprybes , kaip aš jus suprantu verysad.gif ....
Atsakyti
#138
Stiprybes visoms verysad.gif
As taip pat rudeni netekau savo mociutes, maciau ja paskutini karta pavasari, ji gulejo ligonineje. Net nepagalvojau tada, kad matau ja paskutini karta. Isvaziavau pusmeciau, apie jos sveikata suzinodavau tik is tevu. Zinojau, kad situacija bloga, susapnavau ja linksma, kaip visada savo namuose. Prabudau ir pagalvojau, kad ne pries gera toks sapnas, o po keliu dienu ji mire. As nedalyvavau laidotuvese, grizau praejus kelioms savaitems po laidotuviu. Aplankiau jos kapa, bet taip ir negaliu patiketi kad jos jau nebera.
Atsakyti
#139
QUOTE(Laurencija2 @ 2008 03 14, 23:25)
mes jau kazkiek apsiraminom
apskritai mano vyro seima toki ramus zmones. gedes ilgai, bet be perdetu emociju ar isteriju.
cia tik as tokia impulsyvi ir isteriska  blush2.gif
sunkiausia, zinoma, MB mamai  verysad.gif ji vis kazka daro ir prisimena, akyse pasimato asaros, bet taip ir nepratruksta.
sunku buvo per sermenis, laidotuves. bet laikiausi, nes reikejo paramos vyrui. turejau buti stipri ir dar labiau jo nejaudinti. buvo sunku, bet imanoma. taciau visvien turejo ateiti laikas issilieti. kapuose, buvo zmoniu, bet man nera svarbu. kukciojau kaip mazas vaikas. bet jau galiu ziureti i nuotraukas su MB teveliu, galiu jau dukrai pradeti kazka aiskinti. tai labai sunku.ji juk tokia mazyte. bet ji supranta. vakar MB isveze mama namo, o mazoji stovi prie stalo, zaidzia kazka ir kalba kaip su savim "nera diadiu, nera...liulia diadiu, liulia...nera diadiu"
net gumulas gerklej stovi, bet reikia valdytis.
prisipirkom kazkokiu zoliniu vaistuku, bandysim dar ju. mb saunuolis, nesispyrioja, kaip pasakytum vyrai. matyt tikrai blogai, kitu atveju negertu. sunku iskesti mylimuju toki skausma, ziauriai sunku.
kas baisiausia...ateina metas laidot tevus...tai baisu
nenoriu net pagalvot apie savo seima. ir stengiuosi

stiprybems jums,mazoji lengviau istvers netekti,nes ji nezino kad jau nebemamatys senelio
Atsakyti
#140
Siandiena nuo smurto mire pusbrolis jaunas vyras tik 33 metu verysad.gif Viska ka galejome paaukojome donorystei.Brolis isvaziavo i Ispanija jo parsivezti verysad.gif
Atsakyti
#141
QUOTE(lovely @ 2008 04 09, 22:24)
Siandiena nuo smurto mire pusbrolis jaunas vyras tik 33 metu verysad.gif Viska ka galejome paaukojome donorystei.Brolis isvaziavo i Ispanija jo parsivezti verysad.gif

baisu!!! stipribes!!! verysad.gif
Atsakyti
#142
Aš noriu Jums palinkėti didžiausios stiprybės ir užuojauta didžiulė iš mano lūpų. Negaliu pasakyti , kad suprantu , nes man tokia nelaimė jau seniai buvo , bet prisiminus tas skaudžias akimirkas žinau kaip jaučiatės.

p.s. jeigu reikės tiesiog išsipasakot mano až laukia Jūsų žinutės.
Atsakyti
#143
QUOTE(bim @ 2008 04 10, 08:05)
baisu!!! stipribes!!! verysad.gif

Aciu, liudna labai verysad.gif
Atsakyti
#144
As taip pat suprantu, kaip jus jauciates... pries metus suzinojom, kad teveliui IV stadijos pleuros vezys... operacijos daryti nebuvo galima, todel buvo like tik laukti ir tiketis... Grizes is ligonines jis beveik nevalge, o greitai isvis atsigule i lova, is kurios daugiau niekada nebepakilo... Kelis menesius mes slaugem ji, taciau tai buvo patys sunkiausi menesiai, nes matyti jo kancias ir savo bejegiskuma bei gyventi su mintim, kad stai siandien gali buti ta lemtingoji diena yra labai sunku... 2007-06-14 jo gyvybe uzgeso... Ramiai, be panikos, be zodziu, tiesiog keli atodusiai ir viskas... Daznai ji sapnuodavau, tai sveika, besidziaugianti, tai serganti... Atsibusdavau ryte ir galvodavau, ar jis tikrai vis dar yra gyvas, ar jau nebe... Sunku po tokiu sapnu buvo suvokti, kad negali nueiti, paziureti i ji, nors ir serganti, bet dar gyva ir artima...
Taciau toks jau yra gyvenimas, reikia vertinti tai, ka dabar turi, nes paskui gali buti per velu... Stiprybes visiems, laikykites, nepaluzkit, geriau stipriai apkabinkit savo artimus zmones, kol juos dar turit verysad.gif
Atsakyti