Mes taip pradėjom pratinti dukrytę užmigti kažkur nuo 10 mėn., nes migdymasis kai šalia yra mama jau buvo virtęs parodija ir kainuodavo abiems pusėms daug nervų, nes mažoji išsidirbinėdavo po valandą ir daugiau kol su pykčiais užmigdavo. Taigi šiaip ar taip šaukimo ir nervinimosi buvo ir taip nemažai. Taigi, pradėjus taikyti tą metodą kaip reikiant šaukė tik pirmas dvi dienas, o aš vis užeidavau kas 3 min., 5 min, 7 min ir t.t. Pirmą dieną tai tęsėsi iki 17 min. Antrą trumpiau, o po to dar kelias dieneles truputį pazirzaliodavo - pamatydavo, kad nieko neišeis, apsisukdavo ant šono ir miegodavo.
Šiaip tikiu, kad gal ne kiekvienam šis metodas yra vienodai geras - jei vaikas per kokią savaitę lygiai taip pat šaukia kaip ir pirmą dieną, gal tikrai neverta to tęsti
O šiaip tam mes ir esam mamos, kad pajaustume ar mūsų vaikai gali būti savarankiški ar ne, ar šaukia panikos apimti ar iš "pasiutimo" (manoji tas pirmas dienas šaukė ne iš didelės baimės, o iš pasiutimo (tipo "kaip čia dabar suprasti - ką man dabar vienai reikės migdytis
" , todėl pernelyg ir neskaudėjo širdies, labiau prieš kaimynus buvo gėda
). Ir nereikia sakyti, kad tie vaikai užmiega tik nusikriokę, besijaučiantys palikti - elgiantis pagal tą metodą mama parodo vaikui, kad jis nepaliktas - ji vis ateina, paglosto, parodo kad yra čia pat, tačiau jis turi išmokti užmigti savarankiškai. Ir kaip keletas sėkmingai tą metodą pritaikiusių mamyčių rašė per keletą dienų vaikai suvokia, kad jie nėra paliekami ir ramiai užmiega po atsisveikinimo ritualo (kas, manau, yra būtina, kai palieki vaikiuką užmigti vieną - paguldžius pabučiuoti, paglostyti, kokią pasakėlę paskaityti ir palinkėjus labos nakties išeiti - tai yra ženklai parodantys vaikui, kad laikas užsimerkti ir miegoti
). Manau verta pabandyti - aišku su protu.. Tik atsiminkit, jei vieną kartą nusileisit, kitą kartą pratintis reikės dvigubai ilgiau, nes vaikas bus supratęs, kad mama gali neištverti ir jis dar ilgiau bandys jūsų apsisprendimo tvirtumą
