Kokios gražios istorijos
nusprendžiau ir aš savąja pasidalinti, ir pateikti jūsų teismui.
Buvo vienas iš penktadienio vakarų. aš kaip ir dažniausia laukiau susitikimo su MB. ne bet kokio, o 10-to, pirmo jubiliejinio. prisimenu, kai telefonu Jis man šnekėjo apie kažkokią staigmeną, tačiau man dabar tai buvo ne galvoje. aš tik galvojau, kad tik greičiau galėčiau Jį pamatyti, apkabinti...
Išlipau iš vonios iš išgirdau skambutį telefonu. tai buvo Jis
išgirdau tik tiek, kad mudu susitinkam prie "pedagoginio" (VPU, kuriam tada mokiaus). na aišku, reikėjo važiuoti man. na sakau OK lauk, aš atvažiuosiu.
Pradėjau ruoštis, tik staiga vėl mano darbus sudrumstė telefono skambutis. "Tai kada laukti?" - pasidomėjo Jis. "jau greit išeisiu,kol būsiu, praeis bent valanda" - atsakiau aš. iš Jo lūpų išgirdau "pasiilgau"...
Aš jau susiruošiau bėgti, išėjau pro duris, ir galvoju, kuria gi kryptim man būtų geriau eiti...
tik staiga balsas: "Ar tik ne į "pedagoginį susiruošei?", aš pagalvojau gal kaimynas, maža ką, bet balsas, jis pasirodė toks pažįstamas...
atsisuku, ir matau stovi MB su raudona rože vienoje rankoje, ir apelsinų maišiuku - kitoje. aišku, kad tą vakarą niekur nebeėjome...
QUOTE(balta_lelija @ 2007 01 06, 21:33)
Kokios gražios istorijos
nusprendžiau ir aš savąja pasidalinti, ir pateikti jūsų teismui.
Buvo vienas iš penktadienio vakarų. aš kaip ir dažniausia laukiau susitikimo su MB. ne bet kokio, o 10-to, pirmo jubiliejinio. prisimenu, kai telefonu Jis man šnekėjo apie kažkokią staigmeną, tačiau man dabar tai buvo ne galvoje. aš tik galvojau, kad tik greičiau galėčiau Jį pamatyti, apkabinti...
Išlipau iš vonios iš išgirdau skambutį telefonu. tai buvo Jis
išgirdau tik tiek, kad mudu susitinkam prie "pedagoginio" (VPU, kuriam tada mokiaus). na aišku, reikėjo važiuoti man. na sakau OK lauk, aš atvažiuosiu.
Pradėjau ruoštis, tik staiga vėl mano darbus sudrumstė telefono skambutis. "Tai kada laukti?" - pasidomėjo Jis. "jau greit išeisiu,kol būsiu, praeis bent valanda" - atsakiau aš. iš Jo lūpų išgirdau "pasiilgau"...
Aš jau susiruošiau bėgti, išėjau pro duris, ir galvoju, kuria gi kryptim man būtų geriau eiti...
tik staiga balsas: "Ar tik ne į "pedagoginį susiruošei?", aš pagalvojau gal kaimynas, maža ką, bet balsas, jis pasirodė toks pažįstamas...
atsisuku, ir matau stovi MB su raudona rože vienoje rankoje, ir apelsinų maišiuku - kitoje. aišku, kad tą vakarą niekur nebeėjome...
nusprendžiau ir aš savąja pasidalinti, ir pateikti jūsų teismui.
Buvo vienas iš penktadienio vakarų. aš kaip ir dažniausia laukiau susitikimo su MB. ne bet kokio, o 10-to, pirmo jubiliejinio. prisimenu, kai telefonu Jis man šnekėjo apie kažkokią staigmeną, tačiau man dabar tai buvo ne galvoje. aš tik galvojau, kad tik greičiau galėčiau Jį pamatyti, apkabinti...
Išlipau iš vonios iš išgirdau skambutį telefonu. tai buvo Jis
išgirdau tik tiek, kad mudu susitinkam prie "pedagoginio" (VPU, kuriam tada mokiaus). na aišku, reikėjo važiuoti man. na sakau OK lauk, aš atvažiuosiu.
Pradėjau ruoštis, tik staiga vėl mano darbus sudrumstė telefono skambutis. "Tai kada laukti?" - pasidomėjo Jis. "jau greit išeisiu,kol būsiu, praeis bent valanda" - atsakiau aš. iš Jo lūpų išgirdau "pasiilgau"...
Aš jau susiruošiau bėgti, išėjau pro duris, ir galvoju, kuria gi kryptim man būtų geriau eiti...
tik staiga balsas: "Ar tik ne į "pedagoginį susiruošei?", aš pagalvojau gal kaimynas, maža ką, bet balsas, jis pasirodė toks pažįstamas...
atsisuku, ir matau stovi MB su raudona rože vienoje rankoje, ir apelsinų maišiuku - kitoje. aišku, kad tą vakarą niekur nebeėjome...
kasdieniškai miela story
awiux, ar blogai tada padariau? Galime papasakoti ir daugiau istorijų iš mūsų gyvenimo. Be to, aš tuomet tikrai nemaniau, kad kažką ypatingo padariau. Tiesiog mes su balta_lelija gyvenome skirtinguose miestuose, ir nusprendžiau padaryti jai kiek netradicinį susitikimą - ne tokį, kaip visuomet, nes ji visuomet pasitikdavo mane išlipantį tiesiai iš autobuso ar traukinio, ir viskas. Apie staigmenas - jokios galimybės nebūdavo jų padaryt, jei atvirai, nelabai yra ir dabar. Tai nors tiek sugalvojau. Na, bet jeigu jums tai daroma kasdien - logiška, kad jokio žavesio nebekelia...
QUOTE(dmu @ 2007 01 06, 23:31)
awiux, ar blogai tada padariau? Galime papasakoti ir daugiau istorijų iš mūsų gyvenimo. Be to, aš tuomet tikrai nemaniau, kad kažką ypatingo padariau. Tiesiog mes su balta_lelija gyvenome skirtinguose miestuose, ir nusprendžiau padaryti jai kiek netradicinį susitikimą - ne tokį, kaip visuomet, nes ji visuomet pasitikdavo mane išlipantį tiesiai iš autobuso ar traukinio, ir viskas. Apie staigmenas - jokios galimybės nebūdavo jų padaryt, jei atvirai, nelabai yra ir dabar. Tai nors tiek sugalvojau. Na, bet jeigu jums tai daroma kasdien - logiška, kad jokio žavesio nebekelia...
tai čia tu tas su rože?
tikrai nekasdieniska,juolab,kad staigmena ir jaudulys tikrai paliko įspūdį ilgam baltai lelijai miela,nuoširdžiai romantiška,bet ne kasdieniška
QUOTE(Lachesė @ 2007 01 06, 22:48)
tai čia tu tas su rože?
nu prajuokinai savo klausimu..kazkaip mintyse nuskambejo"tak eto byl ty?"
o istorija aisku miela..kodel ne..juk ne kiekviena diena uz nugaros isgirsti balsa ir dar mylimasis su rozalba
kaip miela
as manau kad labai miela!
Ir tikrai ne kasdieninska , net jeigu tai butu kasdien vistiek turetu sirdele virpeti
Ir tikrai ne kasdieninska , net jeigu tai butu kasdien vistiek turetu sirdele virpeti
tiesa pasakius,gerai,kad nemoku rusiskai ar kokia ten kalba parasyta,kartais dievas uždengia akis ar ausis ir tau tikrai reikėjo parašyti,man tos istorijos,kur aplinka ar dar kažkas labai įspūdinga,jau iškart yra kitokios ,o jūsų yra nuostabi,nes niekas jums nepadėjo,,kad ši diena istrigtų atmintin,tik širdžių trauka
QUOTE(Lachesė @ 2007 01 23, 19:57)
<...>nes niekas jums nepadėjo,,kad ši diena istrigtų atmintin,tik <...>
Padėjo Tądien mane į Vilnių atvežė mano bendradarbiai