Visiškai neklauso

Beje pabaigai pakopinsiu is kitos temos dialoga
Manau bus idomu pasiskaityti

Mama:
Nežinau,ką ir daryti, bet visiškai nesusitvarkau su savo vyresnėliu, jisai nuolat kalba pakeltu balsu, tik su tėvu kalba tyliai ir gražiai, tik tėvui nepasako prieš nė vieno žodžio,nes tėvo bijo, o aš ko bepaprašyčiau,tai kodėl aš, kodėl man, kai ruošiamės valgyti virtuvėje, jisai nuolat nusineša žaislus, ir ten žaidžia, mudu su vyru neleidžiam, vyro klauso, o manęs visiškai ne,kai paprašau,kad tvarkingai pasidėtų rūbelius, tai vėl nervojimasis, nepasitenkinimas, kai ko nors nepadaro,tai vėl isterija, kartais atrodo, kad išeisiu iš proto,kad ir šiandien,pasitaisau valgyti, o jis vėl ant stalo žaidžia, ir numetė visą maistą ant žemės, žiūri ir sako,akd netyčia, aš jį subariau, o mano mama (ji kaip tik buvo pas mane, aiškina,kokia aš bloga motina), ir išipa, žiūri,kaip pastumti mažąjį brolį,kai tik mažius ką nors pasiima,tauoj atim,kad ir popieriaus skioautelę, o atrodo,stengiuosi, išeiti su juo vienu kur nors, nesivedame mažojo, ir mano tėvai stengiasi skirti jam daugiau dėmesio, žodžiu,kartais atrodo,kad neįmanoma susitvakryti, visiškas neklausymas,atrodo, ir dėmesio užtenka, darželyke prašiau,kad jeigu bus galimybė,kad su psichologu pakalbėtų,bet sakė,kad viskas normaliai, kartais atrodo, kad išeisiu iš proto,kad esu paskutinė kvaiša,kad nesugebu susikalbėti su savo vaiku, televizorių ribojam,kompiuterinius žaidimus irgi, bet vis tiek elgesys nesikeičia.
Psihologe atsako:
Man atrodo, kad Jus stengiates buti labai gera mama. Vaikai daug gali sau leisti budami su Jumis. Jiems tai gerai, bet Jums del to labai sunku. Kad butu lengviau, Jums reiktu buti grieztesnei su jais. Ka daro tetis, kad jo klauso? Turbut visada laikosi savo zodzio...jei neklausysi, tai....Jums svarbu pagalvoti, ka darysite, jei dabar neklausys vaikas, kokio VEIKSMO imsites (barimas, prasymas, pasikalbejimas tikrai nepades). Is tiek, kiek parasete, psichologines pagalbos vaikui nereikia,nes jis sugeba paklusti taisyklems (klauso tecio, paklusnus yra darzelyje). Problema yra tik judvieju santykiuose. Reiktu pagalvoti, kaip drausminti vaika Jums paciai. Jei vienai sunku sugalvoti, nueikite psichologo konsultacijon pasitarti- aptarti konkrecias situacijas, galimus reagavimo budus, sugalvoti paskatinimus uz gera elgesi.
Kita mama:
žinai, pas mane panašiai buvo. kai užtvoji gerai kupron, tada pradeda klausyt. O po to aiškini. Ir susitvarkė.
Nes kai pradžioj bandžiau aiškint, tai nesuprasdavo.
Aš iš pradžių gerai užtvodavau, paskui, kai pradėdavo biški bijot, tada kalbėjausi labai daug. Ir dabar jis žino, kad mama galima pasitikėt ir reikia klausyt. Ir baigėsi isterijos. Kartais užeina, bet baigiasi nuo mano žvilgsnio.
Patikėk, kuo labiau užsileisi, tuo labiau nesiskaitys.


Papildyta:
Man kieciausias tas pasakymas kaip uztvojau kupron ir viskas susitvarke

Jūs vadinat tai "kiečiausiu" ir Jums dar juokinga? ...... paliksiu be komentaro

1.2 metu idomu, ka vakas suprato gaves per uzpakali? kad skauda? As pamenu pakraupau kai suzinojau,akd anyta mano vaka stato i kampa kai jam buvo 10 menesiu (nes jis labai ant lovos sokinejo ir neklause ).
Vaikams reikia issikrauti, reikia issisjudeti, daznai tas ju poreikis nurasomas i neklausyma i hiperkatyvuma (kuri siulyciau vadinti judrumu), bet tevai neranda ir gal neturi laiko sudaryti vaikui salygas issikrauti (pavojinga kieme, ner kur zaisti, nera laiko eiti kartu ir pan.) tiesiog "dziugu" girdeti, akd vaikas baudziamas uz tai, jog juda, kai daugelis mamu turinciu vaiku su judejimo negalia manu tikdziaugtusi tokiasi dalykais.
O del hiperaktyvumo diagnoziu, tai tik galiu psakyti, kad jei tevai tirkai zino 9is gydytoju tyrimu), kad vaikas yra hiperaktyvus, tai jus net neisivaizduojate, kiek darbo yra idedama ir kiek auklejimo apstangu, tai visai nereiskia, akd diagnoze nuima pareigas aukleti vaika. Daznai visuomene priklijuoja tokia diagnoze, o tevai, kurie tingi ar neturi laiko aukleti vaikus pasinaudoja kaip baltu bilietu visuomenes priklijuota diagnoze, tipo mano vaikas hiperaktyvus, tuo is tikro kenkdami tevams, kurie tikrai dirba su tokiais vaikais ir sunkiai dirba.
Aukleti vaika yra didele atsakomybe ir mes daznai gal net nesusimasome apie tai, kol nesusiduriame su situacija.Beje, daznai vaiaks bando daryti visokius triukus isvedineja is nervu zmones, artimuosius vien tam, kad gautu demesio, nes jo truksta is tevu, negauna silumos ir laiko su jais pabuti. Tai gali buti zenklas, kad vaikui is tikro yra blogai ir nori pagalbos, bet uz tai gauna i kupra ir viskas gal susitvarko, nes jis tiesiog uzsidaro i save, ima bijoti..as nekalbu kokios paskui buna pasekmes (pranesimai apie pasikorusias mergaites 10 metu ir pan.)

[QUOTE][quote=Nektariuke,2007 02 01, 23:27]

Man kieciausias tas pasakymas kaip uztvojau kupron ir viskas susitvarke

O tai Jums atrodo, kad tai yra saunu, "uztvoti" pirma gerai, o poto su vaiku kalbetis? Man juokinga tikrai neatrodo, man begalo graudu ir liudna del tokio mamos pasisakymo ir man to vaikucio begalo gaila......

Nezinau, kaip Lietuvoje, bet kituose salyse reikia pereiti kursus, norint auginti suni, o cia atrodo kalba ne apie suni eina, o apie sava vaika.....

Rasydama, kokio nors VEIKSMO imtis, kai mazas vaikas neklauso, as jokiu budu neturejau galvoje musimo. Mazus vaikus gerai sudrausmina atskyrimas nuo kitu trumpam (iki 15 min), kai neklauso, pliusu minusu sistema, sprendimas neduoti deserto vakare ar neziureti TV ir panasiai. Is karto po nepaklausymo turetu sekti suaugusio zmogaus koks nors veiksmas (pvz, paraso minusa), nes mazas vaikas greit uzmirsta ka padare. Kalbejimasis su vaiku daug kartu apie ta pati (del ko neklausei, ar prizadi but geras) veikia kaip paskatinimas (uztenka 1-2 kart paiskinti), vaikui gali buti net malonu, kai su juo suauges taip rimtai kalbasi, ir ji gali paskatinti neklausyti dazniau, kad gautu demesi (bet demesi galima gauti ir kitais budais, ne tik neklausymu).

Jei tevai musa vaika, tai "efektyvu" trumpam- nes vaikas bijo. Musamas vaikas ismoksta, kad galima musti tuos, kuriuos myli, ir kad mylimos mamos reikia bijoti, nes ji gali padaryti ka nors skaudaus. Vaikas klauso is baimes, o ne del to, kad nori buti geras mamai, nes ja myli ir nori, kad mama juo dziaugtusi.

Ačiū psichologei, nes labai reikėjo Jūsų pasisakymo, gal kitom mamom specialisto nuomonė padės suklusti .....

taip aciu Psichologei
be to aciu ir kitoms mamytems, kiek zmoniu tiek nuomoniu

Siaip su savo 2metu dukra turiu irgi bedu. Vaikas ir siaip su "charakteriu", bet paskutiniu metu isveda is kantrybes del nenorejimo rengtis. Reik kur nors iseit, negaliu vaiko aprenkt, nesiduoda, priesinasi. Net jei nori eit i lauka, stovi prie duru, gali net batus uzsideti, bet kitu rubeliu ne. Bandziau rengt nekreibdama demesio i spyriojimasi, bet neimanoma, ima klykt, spardytis, priesintis. Nesusitvardau ir as, imu saukt ant vaiko, buvau net su ranka per uzpakali sudavus - nu nepadeda. Tevai mano sako,kad jau vaikui reikia rykstes "oziukams" varyt, bet kad man sazine neleidzia lupt 2metu vaika. Be to zinau, kad tai ne iseitis. Bandem abu su vyru vaikui aiskinti, kad norint eit i lauka reikia rengtis, nes lauke salta, bet kad vaikui tai neidomu. O ir siaip kol susiruosiam kur nors iseit, susigadinu tik nuotaika su tais rengimasiais, tai net ir eit niekur nebesinori...

Kad kazkaip nesigauna, jei vaika kur bandai sivest ir palikt viena, tuoj parlekia klygdama, kabinasi i kojas. O jei ir palikt pavyksta viena kambaryje, uzdarius duris, tai budama viena visa laika klyks isteriskai iki springimu. O kai isleidi is kambario, tai uzlipus ant ranku(keliu) ir visa vakara galli nenulipt...

Mano pupai nurimti ir po to išgirsti ką aš sakau labai padeda vienas būdas - pas mus virtuvėje stovi jos automobilinė kėdutė, vieną kartą aš labai supykusi griežtai pasodinau į tą kėdutę ir liepiau sėdėti, kol nurims (tai tetruko kokias penkias sekundes ), bet dabar užtenka griežtai pasakyti: "eik į kėdutę" ir ji nubėgusi atsisėda, pasėdi kelias sekundes ir atbėga su manim taikytis -"mama, pa..." Dar pridursiu - mano mergina t.p. "hiper"- kaip dabar madinga ...

zmones, nu suvokit, kad buti hiper jusu nuomone madinga, bet net neisivaizuodjate kokios yra bedos su tikrai hiperaktyviu vaiku. nevadinkite taip savo vaiku, jei neturi jis tokios diagnozes. Cia ne mada, cia beda ir rimta..juk nevadinat savo vaiko berankiu, ar slubu, vien delto, ad gal tai butu madingas zodis
Del rengimosi, as turejau bedu su vaiku iki 3 metu, is viso rengimasis bet koks buvo tirkas kosmaras. jis lakste namei nuogas. tik aprengi ir jau ziurek vel laksto kaip Dievulis sutvere. Is tirko tuo atveju, kai prasidedavo engimo isterija, tai apkabindabau, glostydavau ir kalbedavau, kad labai muyliu, kad man skaudu, kai negalime susitarti, kad lauke bus gerai...kartais padedavo kartais padedavo pasedejimas ant kedutes kaip cia minejo. paskui isaugo, bet musimu su vaikais nieko nepasieksite.ma uztekdavo jau uzrikti tokiu balsu, kuris aiskiai veda i sekanti veiksma, lyg jau uzduociau, ir gaudavau vaiko toki zvilgsni, kad puikiai suvoki, jog tik izeisi asmenybe, bet tuo nieko nepasieksi. Dabar matau, kad dariau teisingai, nors kantrybes rieeia visada daugiau, nei jos turi

Aš irgi griežtai pasisakau prieš fizinių bausmių taikymą mažiesiems neklaužadoms.
Turiu 2,5 metukų judrią dukrytę su tvirtu liūtišku charakteriu. Dabar pilnu tempu išgyvenam 2,5-3 metų krizę.
Krizė pasireiškia nuolatiniu atsikalbinėjimu, lengvu paisterikavimju (tfu, tfu, tfu ant žemės negriūvam, bet labai smarkiai purtomės, makaluojam rankytės (lyg netyčia užgaunant mamytę) na ir aišku imituojam verkimą), ausis skauda nuo to nuolatinio „ne, ne, ne, ne“.
Kaip tvarkomės:
- Skatinimas pasielgus teisingai – kai pamatu kad vaikas padaro kažką kam šiaip įnirtingai priešinasi, pasiūlau ką nors malonaus nuveikti – pažaisti su žaisliukais, papasakoti pasakėlę ar tiesiog paklausiu ką tas geras vaikas dabar norėtų veikti;
- Bausmė pasielgus netinkamai, priešgyniaujant – televizorius, kompiuteris na ir žinoma pati mamytė draugauja tik su tais vaikučiais kurie gerai elgiasi (vakar išdykaudama išvertė puodelį ir pati pareiškė „dabar tai jokių teletabių“ ... toks juokas suėmė). Visada tvirtai laikausi to ką pasakiau – jei šiandien pvz. sušlapo kelnytės tai kompiuteris neįsijungs nei šiandien nei rytoj. Žaisliukai, kurių nenorima tvarkyti, ima ir išeina ir grįžta tik po poros savaičių.
- Leidimas išreikši nuoskaudą – labai dažnai į bausmę reakcija būna pusiau isterinio pobūdžio, bet čia juk normalu, vaikas turi teisę pykti dėl to, kad negavo ko norėjo ir labai negerai šias emocijas slopinti, tad leidžiu paverkti, o jei prieina prie manęs apkabinu ir paguodžiu, tik žinoma, jokiais būdais dėl to nekeičiu savo sprendimo.
O mušimas manau tik laikinas problemos sprendimo būdas. Jei normalu mušti vaiką, tai vadinasi normalu ir tai, kad vyras muša žmoną ... man tai lygiaverčiai smurto atvejai. Be to tai labai svarbus momentas formuojant vaiko santykį ne tik su artimaisiais, bet i su aplinkiniais. Juk nenorim, kad mūsų vaikai išaugtų žmonėmis, kuriuos bet kas „gali mušti“ (čia perkeltine prasme) arba įsisąmonintų, kad smurtas yra iš esmės normalus ir pateisinamas dalykas. O tarp mušimo ir pagarbos iš viso jokio ryšio nematau.
Beje, kažkur skaičiau, kad ši krizė visiškai natūralus vaiko raidos tarpsnis ir iš tikrųjų reikėtų susirūpinti, jei šios krizės nėra, nes vėliau viskas gali išlysti kitokiomis psichologinėmis problemomis.

Na ir prirašiau ..........

helli, puiku, kad taip mastai ir taip aukleji savo vaika