Visiškai neklauso

Sunku nepastebėti, kad terminu hiperaktyvus tiesiog švaistomasi. Jei vaikas judrus, viskuo domisi, reiškia savo nuomonę, galų gale neklauso ir prieštarauja, tai jis pats normaliausias vaikas. Žinoma yra ir labai ramių vaikučių su flegmatiškais charakteriais, bet jie tikrai neturėtų būti etalonas. Iš tiesų, kartais atrodo (nesakau, kad visada), kad tėvai vadindami vaiką hiperaktyviu lyg ir pateisina tikrą ar įsivaizduojamą nesugebėjimą vaiko sudrausminti.

Bet kartu mamos supraskit, kad ne visi ir zino, kas yra hiper aktyvus vaikai. Daugiausiai as apie tai irgi pasiskaiciau forume. Ir pagal mamyciu pozymius stebejau savo vaika, kol siaip ne taip nusiraminau, ir nebelipdau jam tos diagnozes.
Jei zmones ismanytu ir zinotu, galbut padetu jiems, o ne ignoruotu...

O del dirziuko, tai kiekvienam savo Dirziuku nebutinai musti galima, bet pagasdinti. Man rodos dirzu gasdinti geriau, nei ragana, ar visokiom meskom ir vilkais. Galite rasyti visokius grazius pamokymus, bet man kartais pritruksta kantrybes ir nematau cia nieko tragisko. Viena karta esam uzdave dirziuku (zinoma be jokio skausmo), bet suveike taip, kad as net nesitikejau. Vaikas staiga tapo geras ir toks dabar daug dazniau buna. Uztenka paklausti, ar noretu dirziuko, ir jis stebuklingai pagereja.
Visi tarimaisi, zaislu slepimai ir t.t. jam tampa idomiu zaidimu, ir jis visai i juos nereaguoja. Pats slepia zaislus ir ju visai nepasigenda. Na o TV ir kompiuteris jam ir taip dar labai riboti, tuo nera kaip drausminti. Vieno neuzdarysi, visas duris atsidaro. Su aukle kartais kampe pastovi, su manim Valgyt ir taip nieko nevalgo, zodziu nesugalvoju dar jam kitokiu drausminimo budu.
Ir siaip nemanau, kad kartais uzdavimas dirziuku ka nors labai itakoja i blogaja puse. Drauges mergytei nei per uzpakali nera uzduota, o musasi taip, kaip manisikis niekada nedaro. Tai tik amzius, ir jie ji isaugs

Palaikau tavo nuomone 100% nezinau, gal kitos mamytes supars tavo aparsyma geriau, nei as bandziau isdetyti, nes as likau nesuprasta.
Pavyzdziui man atrodo ziauresne bausme ir psiholgiskai ir visaip kitaip kazkoks klupojimas kampe arba atitverimas kaskokioje patalpoje, nu nezinau man sitos bausmes baisios, gal jos atrodo normalios toms kurios taip nebuvo baudziamos ir neisivaizduoja arba neprisimena ka jaucia vaikas taip baudziamas. O uzdarymas patalpoje tai is vis net nekalbu, velniai zino ka jis gali isdarineti paatlpoje vienas paliktas

Del pagasdinimo dirzu, prisiminiau vienos drauges pasakojima, kaip ji buvo 100 proc. tikra, kad ja vaikysteje lupo, o tevai jai apsake, kad ja nuolat gasdindavo kabanciu ant vinies dirzu, bet ji niekad nera gavusi, tik jos vyresnis brolis, o ji syki mate ta "egzekucija". Na sakykim, as sutinku su siuo momentu. pagasdinimai.
Del patalpu, tai sakysim budavo taip, vaikas savo kambaryje, duris gali atsidaryti, juolab, kad jis prie duru protestoja, o as pasakau, akd labai ji myliu, pasielgei nereai, kai nurimsi ateik. As sedziu uz duru, jis gali atsidaryti duris ir iseiti, bet girdedavau, kaip jis meto zaislus i duris, paskui atsidaro duris, apsikabina, pasako myliu tave mamyte ir viskas bet vaikui buvo jau apie 4 metus.
manau, kad kiekvienam vaikui yra savi metodai, bet tikrai ne jega (greiciau gudrumas), ko aisku eilini syki kaprizu ir darbo uzknistiems tevams daznai pristuksta vien is nuovargio. bet taip daznai yra tikrinamos musu ribos ir labai svarbu jas islaikyti.
ajb sutinku, kad apie hiperaktyvius vaikus nera informacijos, ja ignoruoja, vaikus ir tevus visuomene engia, zemina ir bando isstumti. reiketu viso projhekto, kad visuomene bent kiek suprastu, kad tai yra is dalies liga, ne protinio atsilikimo, o sakysim fizinio. Tik mes prate, kad fizine negalia, tai zmogu riboja judejima, veiksmus, letina ji, kai siuo atveju vaikui irgi riboja veiksmus, bet jo judejimas. tai, kad tas judejimas eina kaip impulsai is jo smegenu ir sito jis nevaldo. Suvaldyti reakcijas jam sunku, bet imanoma, jei padeda tevai, pedagogai, draugai..informuoti zmones..o mes dar kol kas kaip vilkai gyvenam. Uztenka paskaityti komentarus, kad ir po paprastu straipsniu, kuriama apibrezaima, kas yra hiperaktyvumas.
Va dziugu, kad jus skaitot ir jau zinot ir kazkam gal galesite pasakyti, kad be gydytojo nustatytos diagnozes nelipdyto to sutrikimo

Jo, esu skaiciusi as komentarus delfyje po straipsniais apie hiperiukus Net neimanoma to pakomentuoti...Arba to atvejo, kai vaikas mokykloje peiliuku pagasdino... Vieniems baisu, kitiems dar baisiau. Sudetinga is tiesu

O maniskiui i kelnytes ivereme dirziuka, o jis ji traukia ir sako, kad eis tetes musti Is tiesu jis viska kartoja, ir tai ko gero normalu, bet taip keistai pasirode... Na bet manau kol pagasdinimo metodas veikia, tol jis kazkiek geras, nes atkartoja bet ka, kitaip butu nieko neimanoma naudoti... Sako, tu negera. Klausi, kodel? Nes gincijiesi su manim ir t.t. Ir gi beda, kad dar juokas ima

sveiki,

noreciau paklaust kaip elgtis su besimusancia dukrele.Jai 1m. ir du men. jau keleta savaiciu dukrele musa visus ir shuni, ir tevus, ir kitus vaikus. Delniuku musha per veida ir kai supyksta ir shiaip zaisdama. Aba priejusi buciuoja, o po to trenkia ranka per veida. Kaip turetume reaguoti?

Žinau, kiad mane pasmerksit, bet aš tai trenkdavau atgal, per rankytes, nestipriai, bet ir ne per švelniai. Žiauru, galbūt, bet veiksminga. Veiksmas =atoveiksmis.
Papildyta:
Na ir karštą tėmelę užvedei Veriti, šaunuolė.
Daryk ką nori, mušk, bark, geruoju tarkis, bet jau jo pageidavimų tik būk gera nevykdyk. Kantrybės ir pas mane visiškas nulis, ne veltui Niurzga pasivadinau, tai palikdavau besiožiuojančią ir bliaunančią dukrą kitame kambaryje tol kol nsiramins. ir priimdavau pas save tik tada kai baigdavosi ožiai, ramią. Gal tai padės.
Kantrybės tau.

aciu Niurzga, temele tai tikrai gera, manau, tai aktualu daugeliui mamyciu
kaip nekeista, bet radau buda savo mazyliui suvaldyti
jeigu ko nors nedaro ar oziuojasi pasakau jam : gerai , mama tada iseina ir liksi vienas... kazkaip tie zodziai suveikia, bet nezinau ar teisingai taip elgiuosi?...
o be to , pradejau griezciau elgtis,kai ko nors negalima , tai tikrai negalima! ne kaip anksciau vis nuolaidziavau

Ko negalima tai negalima - is tiesu veikia geriausiai. Maniskis pradeda laaabai neklausyti Niekaip neimanoma prisikalbinti miegoti. Jam tas pats, kad gal mamytei liudna ir t.t. Dirziuka rodyti irgi nusibosta. Tai viena vakara kvieciau, neatejo ir grieztai neskaiciau pasakos. Verke ir ko neisdarinejo, bet neskaiciau. Tai vakar kaip vijurkas i lova isikrauste bet manau ir tai po keliu dienu nebeveiks...Jam pabosta klaustyti. Jis neturi laiko nei valgyti, nei miegoti. Baisu!

Jo..maniskis irgi kartais, kai pasakau, eik valytis dantuku, jis man atsako, palauk, neturiu laiko, reikia zaisliukus susitvarkyti neturiu, ka sakyti, kad varkosi gerai, bet dantu neina valytis kokia valanda, jei nepradedi kartu tvarkyti ir nemaciom raginti.

Pasirodo ne viena as Zemeje Mano dukrai dabar jau 3,5 m. neklauso ziauriai, nepadeda nei grasinimas dirziuku, nei paskos neskaitymas, nei skanumynu neperikimas . As sakau: "nepirksiu", o ji sako: "pirksi"... sakau: "negausi", o ji: "gausiu" ... ir t.t. Nebezinau ka daryti, siaip tai bijau labai bausti, kad vistik turetu savo nuomone.
Tik nereikia man sakyti, kad nemoku griestai elgtis su vaiku. Turiu vyresni sunu, tokiu problemu nebuvo (aisku kitokiu buvo, bet dirziuko bijojo). As irgi matau kitas mamas, kurios tikrai nuolaidziauja savo vaikams. Na, as irgi kazkiek nuolaidziauju, bet stengiuosi, jei neleidau viena karta - zyzimas nepadeda (na, beveik visada)

O musu sunelis, kai kazka blogai padaro ir mes jam sakome, kad dabar su juom nenorime bendrauti ir ant jo pykstame del jo poelgio, prieina, apsikabina, o poto pabuciuoja... Tai pas mane veide, arba pas mano vyra iskarto sypsena atsiranda ir niekaip neiseina ant jo pykti. As net neisivaizduoju, iskur jis tai ismoko? Jis pas mus geras vaikas ir jokiu dideliu isdaigu neiskrecia, todel visi musu mazi konfliktai baigiasi apsikabinimu ir buciniu