oj ryztis.... jauciu visa sirdimi kad jau pasiryzusi esu - tikrai tikrai. skaitau supermama jau nebe kitas temas tik apie nestuma, galvoju apie mazyli jau ne tik mintyse bet ir vyrui vis ta pati per ta pati kalbu, o jis irgi uz visu 100%. noriu noriu noriu

bet va cia iskart baime

kaip duoti tai mazai gyvybei, tam mazam angeleliui, tam stebuklui viska ko tik reikia..... va cia iskart sakau sau stop

gyvenam pas tevus, apie savo busta tik svajojam nes jo isigyti jokiu sansu

dirbu tik as...tikiuosi kolkas . gaunu tik minimuma (normali alga tik rugseji). o kada vyras gaus darbeli ir ar ne minimuma dievas tezino

bet sirdi jau jauciu kad laikas tureti stebukla bet deja......

juk jis vertas pacio geriausio ka ama ir tetis gali duoti....