Kaip ryžtis pirmajam vaikeliui

Mums buvo baisu meteliu mums abiems buvo virs 30, taigi, kaip ir laikas. Bet man kazkaip labai norejosi, nors vis pagalvodavau, kad dar per anksti na, ir finansai musu nebuvo jau tokie geri. Bet viena vakara, sakiau, dar tada savo draugui, "sokam i salta vandeni!" . Soko jis tik del manes, nes jam kaip vyrui, cia DE, tuo labiau atrode, kad dar per anksti Pradzia buvo sunki, bet nei uz ka neiskeistume savo vaiko. Aisku, dviese buvimas, bent jau pirmus 2 metus, neegzistuoja bet tai niekis, atsigriebsim veliau. Si menesi man sukaks 37, taip noretusi antro, bet velgi tie finansai
Jeigu as buciau zinojus pries daugeli metu, koks bus mano sunus, buciau jo labai ilgejusis, ir zymiai anksciau pastojus

Man buvo tikrai baisu
Nors jau metų pakankamai (abiems beveik po 30), abu norėjom, bet kažkaip vistiek ta tokia kažkokia mini abejonė būdavo apima "o gal per anksti?", "o gal dar reiktų pabūti tik dviese?" ir pan.. Bet net nežinau, aš stengiuos visada visokias abejones nurašyt mūsų - moterų - per dideliam mąstymui, apmąstymui ir analizavimui kai bandydavau apie tai pakalbėt su vyru ir paklaust ar jis neturi panašių minčių bent retkarčiais išgirsdavau aiškų 'NE, ko čia abejot, susituokę, seni, mylim vienas kitą, vaikų norim, klubų/vakarėlių abiems seniai nebereikia, o laiko dviese užteks - gi būsim kartu dar 100 metų ' taip kad stengavaus vadovautis griežta vyriška logika ir nesileist į pamąstymus..

Sveikos merginos, tikrai jus visas suprantu ir jūsų baimes, bet nepabandžius nesužinosit kaip bus, aišku ir aš nežinau kaip viskas klostysis, bet jei vien apie tai galvosiu tikrai niekada nesiryžtau. Mums leliuką jau reikia skubinti turėti vien dėl tam tikrų ginekologinių negerovių, tad tikrai nieko kito negalvoju, kad tik reikia, nes jei nespėsim, paskiau galim gailėtis. Nors aišku, kai pagalvoji dar jauni, norėtūsi dau pagyventi, daugiau visko pamatyti, bet kai nedžiugina tyrimai tada spjauni į viską. Tad kaip bus taip, nors aišku labai bijau, bet save drąsinu. Tad ir jūs mielosios nors trumpam nebegalvokit,o mėgaukitės procesu