O Jūs nebandėt Jogos, sureguliuojant sveiką maitinimąsi ir reguliarų vitaminų vartojimą?
Pavyzdžiui kalcis. Neduok moteriai pakankamai kalcio ir prasidės...
Beje, kiek žinau, tas baimes nulemia begėdžiai "nonai", besigaminantys smegeninėse (jiems leidžiant suvešėt tas piktasis baimę varantis gali peraugti net į "asmenybių susidvejinimą"...). Visi tai turim, tik kiekvienas skirtingai su juo kaunames.
Man šiaip įdomu. Kodėl bijoma būti minioje? Vienišumo jausmas? Bejėgiškumas?
Viena protinga sena moteris mano gyvenime mėgo sakyti, kad religijos sukurtos tam, kad žmogus nesijaustų vienišas. Malda, manau, ne vieną išgelbėjo. Tikėjimas yra pergalė.
Mačiau nuostabią tv laidą apie vandenį. Vanduo turi atmintį ir daro stebuklus.
Paprasčiausias eksperimentas: į tris talpas (stiklainius) įbėrė ryžių ir užpylė vandeniu. Vienam stiklainiui kasdien sakė "ačiū", antrąjį vadino durniumi, o trečiajį paprasčiausiai ignoravo. Po mėnesio pirmajame stiklainyje ryžiai išbrinko, vanduo laikėsi skaidrus.... antrajame ryžiai pajuodo (atsiprašau už mano lietuvių kalbą)... trečiajame(kuris buvo ignoruojamas) ryžiai ėmė pūti...
Tai - geriausias pavyzdys kas vyksta su mumis pasaulyje... Juk mus sudaranti dalis irgi vanduo... jei vaikui ar žmogui kartoti, kad jis durnius....arba paprasčiausiai ignoruoti jį....
Vyliuosi kažkas supras ką noriu paaiškinti...
Beje, vanduo jaučia muziką... viską jaučia...
Prisiminkit paprasčiausią prietarą, kad gėlės gražiausiai auga ir žydi, jei su jomis "pasikalbi"...
Neleiskite niekam sakyti, kad esat ligonis ir tuo labiau, beviltiškas ligonis. Neleiskite sau pačioms kartoti, kad turite nenugalimą sutrikimą ar ligą.
Biblija prasideda žodžiais "pradžioje buvo žodis ir tas žodis buvo Dievas"... Tai, ką kalbame, turi įtaką tam kas vyksta mūsų gyvenimuose. Mintys irgi turi savo vietą visatoje ir pasaulyje...jos materializuojasi... jos niekur neištirpsta ir nedingsta... baisiausia, kad kartais jos grįžta bumerangu... kaip ir žodžiai... juk žinote posakį "prisišnekėjo" arba "prikarksėjo"...
O dėl visų problemų, kurios gąsdina ir slegia kasdien... vienoj knygoj atradau nuostabią legendą-pamokymą:
žmogelis mirė. Papuolė į kitą pasaulį... subėgo prie jo tarnai - ko tik panorėsi, viskas bus įvykdyta...
Tris dienas uliavojo, šventė... trečią dieną pavargo... sukvietė tarnus ir sako:
- Noriu ką nors padirbt... darbo noriu...
Tarnai susižvalgė... vienas nedrąsiai pasakė:
- Tau, šeimininke, čia viskas galima... bet dirbti - NE...
Pasižiūrėjo jis į juos ir sako:
- Tada noriu pragaran!
Tarnai dar labiau nustebo ir perklausė:
- O kaip Tu manai kur tu esi?..
Moralas būtų toks - kai kurie iš mūsų baisiausiu gyvenimo nuodu laiko darbo problemas... o argi nenuostabu, kad gali išspręsti uždavinius, pergyventi išbandymus?...
Tai va. Gal ir ne į temą, bet nors vienai sielai šiame pasaulyje padėsiu.
Pasaulis yra nuostabus...
Mane, pavyzdžiui, vargina žmonių akys... galiu būti minioje, bet susitikti su kiekvienu akimis ir ypač "pasikalbėt akimirką" žvilgsniu su senu, labai labai senu žmogumi - man sunku... darau tai - ...žinau....atiduodu energiją...darau gerą darbą... bet visiems jiems, su kuo prasilenkiu būti tokia gera nemoku, o gal greičiau paprasčiausiai nenoriu... man reikia jėgų mano pačios gyvenimui. Jei išdalinsi visiems savo "gyvenimo džiaugsmą", kas liks?

Yodėl galima būti minioje ir parasčiausiai vengti susitikti su žmonėmis žvilgsniais...

Kovokit su "nonais". Jūs pačios savo kūnų ir sąmonės šeimininkės. Po galais - kiekvienas turime savo Angelus sargus. Dėkokit jiems, prašykit pagalbos....
Ir šiaip... ryte.... įsipilkit stiklinę vandens ir pasakykit jam - vandeniui, kad apsaugotų...apvalytų kūną...sielą... palaimintų Jūsų dieną....
Jei ryte nubudusi galvosi, kad ir šiandien bus baisu...taip ir bus. Jei išmoksi, kad ir per prievartą sau pasakyt, kad viskas išsispręs - pasveiksi... viską suspėsi...nieks nesutrukdys... ir Tau bei artimiesiems nieko blogo nenutiks.........

...tai - veikia....
Mano manymu, žmonės gąsina save patys...
Kaip kad pasakė dar vienas labai protingas mano sutiktas žmogus - laimė nėra tai kur ir kokiom aplinkybėm esi... laimė yra mūsų kiekvieno galvose...
Sėkmės Jums kiekvienai - neleiskite "nonams" Jus gąsdinti, pastatykit juos "į vietą"...
Mano manymu nėra piliulės, kurią išgėrus/geriant, kad ir po dviejų savaičių, atrastum sielos ramybę. Protas ir kūnas sudėtinga mikrovisata, su ja reikia "dirbti"... ir jei atrasite savąjį "aš" bei sugebėsite jį prastumt "į valdžią", viskas iš lėto, bet patikimai, ims keistis į gerąją pusę...
Vegetaras Jums pasakytų, kad viskuo kalta mėsa...

...
Aš - neturiu jokios genialios formulės, mintis išdėsčiau padrikai, neįsižeiskit (jei ką užgavau)... gal pasisodinkit savo baimę į kėdę priešais, mintyse... pasikalbėkit su ja... neklauskit kodėl ji Jus gąsdina... išsakykit jai viską - kaip ji Jus iškankino... ir paprašykit palikti ramybėj... Mes kiekvienas turime karmą. Galbūt tai, kas Jus kankina, paprasčiau laukia atsiprašymo už tai, kas buvo padaryta praeityje?

Kartais viskas, ko mums trūksta, tėra tik vienas geras žodis...
Sėkmės Jums.