panikos sindromas

O ar jum nebūna kad bijot, na...išprotėt...


Man buna, kad bijau nudribt... kartais taip viskas ima mirget akyse - na, jsu tirkaiausiai puikiai zinote ta jausma, nes kai pasakojau vyrui, kaip jauciuosi, jis traktavo, kad esu fiziskai nusilpusi ir man uztai nera jegu..tipo, reikia pavalgyt ir busius stipresne - tada ir galva nesisuks...BEt cia nera tas fizinis silpnumas. Tas jausmas kyla kazkur smegenyse, duoda per smegenis, pradedi jaustis nerealumo busenoj, tarsi kokiam sapne, kartu jauciamas ir fizinis silpnumas, ir atrodo, kad tuoj atsijungsi ...*****, kokia durna busena buna....ypac minioj zmoniu, kai jei visi juda, smirineja kaip kokios skruzdeles, o tu esi tarp ju...jautiesi tokia bejege...Vienakart buvau susipazinusi su tokiu vaikinu. jis gere vaistus, ir as paklausiau - nuo ko sitie vaistai? jis atsake "nuo nerimo". As nesupratau...Kaip tai nuo nerimo? ko cia nerimaut? Anksciau niekad nebuciau patikejusi, kad yra tokia durna liga, ar sutrikimas. O dabar pati taip ajuciuosi. Einu, ir tas nerimas seka is paskos kaip seselis...

Manau tikrai reiketu kazkokiu vaistu tau. Nes kol negeriau vaistu irgi is namu negalejau iseiti ir i parduotuve net izengt negaledavau. O kai gydytoja parinko vaistus kitu zmogumi pasijutau. Dabar geriu jau tk minimalia vaistuku doze ir viena nuvaziuoju i parduotuve, banka na zodziu visur kur butina. Tiek kad na kol kas dar nedrystu seip be tikslo bastytis po miesta ar parduotuves Nueinu kai reikia, isigyju ka reikia ir namo taip kad butinai susirask gydytoja kuris parinktu vaistukus, daug lengviau pasijusi

Oj, mergaitės, jau kelinta diena jaučiu tuksint savo širdelę, tuksi ji sau tuksi, bet jau nervuoja matyt pavasaris ją taip veikia. Jaučiuosi kap kokia širdininkė, bet čia turbūt tachikardija išlindusi (seniai buvo taip )

Aš tai lankiaus psichikos centre ten man labai padėjo, turėjau fainą daktarikę tai ji sakė be vaistų niekad nepraeis nesigamina smegenyse medžiaga sukelianti panikos sindromą ir vaistai reikalingi padėt tai medžiagai gamintis tik pasveikus per laiką galima atsisakt vaistų nes po truputį smegenys ima pačios gamint (gal ir kvailai parašiau bet aš taip supratau )
Viena būt ir seniau bijodavau , vyras parom dirbdavo bet kažkaip savaime persilaužiau, net patikdavo


Aš ir po poros metų vartojimo vaistų jaučiaus taip pat jei reikia su tikslu galėjau nueit didelius atstumus, be tikso nežengdavau nė žingsnio nemačiau prasmės


Na gal mokslai jau spaudžia ir jautresnė darais, birželį pasijausi geriau

Man irgi pažįstamas tas galvos svaigimas - va ir šiandien svaiguliavau... Bet stengiuosi nekreipti dėmesio, specialiai vaikščioti po lauką, kvėpuoti grynu oru, stengiuosi kaip ir pasipriešinti, nepasiduoti tam svaigalui.

Nu parašei taip, kaip aš jaučiuosi..Tas nerima stikrai seka išpaskos...Jis persekioja...



Oi, širdelę ir ašjaučiu...Senai jau...


Virugie, o pas ką tu lankeisi? Aš ėjau į tą centrą pas Dutovą, man jis labai nepatiko...paskui Nefridoj radau tokią, nepamenu pavardės, faina gydytoja, jauna...Ji paskui į tą centrą perėjo...va, prisiminiau, Skrinskienė....gal man vėl pas ją kreiptis...

Va va butent reikalingi vaistukai gaminantys seratonina. SSRI grupes vaistai (antidepresantai bet jais gydomas ir nerimas). Gert juos reikia ilgai, be to organizmas pilnai juos isisavina mazdaug po 2 savaiciu vartojimo, po to dar reikia tinkama doze atrast, na man uztruko kelis menesius visas tas procesas. Bet tikrai padejo Beja net pasveikus siuos vaistus reikia gerti nuo puses metu iki metu po biski mazinant O gydymo pradzioje kol seratonino kieki reguliuojantys vaistukai ner pilnai isisavinti ir nesureguliuota ju doze (nes tai labai individualu), gydytojai gali paskirti raminancius vaistukus kurie veikia greitai. Pvz. clonazepam, xanax ir pan. Sie vaistai skirtingai nuo SSRI negydo, bet slopina kylancia panika. Dar ir dabar visada pinigineje turiu tabletyte clonazepamo arba xanax. Labai retai prireikia, bet nesiojuosi ir zinau, kad jei uzklups nerimas turesiu pagalbininka
Papildyta:
Vejavaike, kazkada rasei, kad labai miegas ima vos gali nusedet... Zinok budavo ir man taip. Pora sykiu per pietus lekiau is darbo pas salia gyvenancia drauge ir miegodavau visa pietu pertrauka...
Po to kazkaip netycia vaistineje uztikau maisto papilda memortop. Man jie labai padejo - darbingesne tapau ir miegelis nebe taip imdavo Ir mano mama juos geria, sake daug maziau darbe pavargsta. Gal ir tau padetu. Pabandyk

Aha, aš irgi skaičiau apie tai, kad nesigamina ta medžiaga...
Man tas pirmasis gydytojas buvo išrašęs Sedukseno gerti....Kaip iš caro Riuriko laikų Ir dar 3 kart per dieną Nu, finale pavartojusi juos kokias porą dienų aš pradėjau ištisai miegoti...Visur, namie, darbe, gatvėj...Siaubiakas Mečiau gerti juos, nes buvo jau nebeįmanoma...

O Jūs nebandėt Jogos, sureguliuojant sveiką maitinimąsi ir reguliarų vitaminų vartojimą?
Pavyzdžiui kalcis. Neduok moteriai pakankamai kalcio ir prasidės...
Beje, kiek žinau, tas baimes nulemia begėdžiai "nonai", besigaminantys smegeninėse (jiems leidžiant suvešėt tas piktasis baimę varantis gali peraugti net į "asmenybių susidvejinimą"...). Visi tai turim, tik kiekvienas skirtingai su juo kaunames.

Man šiaip įdomu. Kodėl bijoma būti minioje? Vienišumo jausmas? Bejėgiškumas?
Viena protinga sena moteris mano gyvenime mėgo sakyti, kad religijos sukurtos tam, kad žmogus nesijaustų vienišas. Malda, manau, ne vieną išgelbėjo. Tikėjimas yra pergalė.

Mačiau nuostabią tv laidą apie vandenį. Vanduo turi atmintį ir daro stebuklus.
Paprasčiausias eksperimentas: į tris talpas (stiklainius) įbėrė ryžių ir užpylė vandeniu. Vienam stiklainiui kasdien sakė "ačiū", antrąjį vadino durniumi, o trečiajį paprasčiausiai ignoravo. Po mėnesio pirmajame stiklainyje ryžiai išbrinko, vanduo laikėsi skaidrus.... antrajame ryžiai pajuodo (atsiprašau už mano lietuvių kalbą)... trečiajame(kuris buvo ignoruojamas) ryžiai ėmė pūti...
Tai - geriausias pavyzdys kas vyksta su mumis pasaulyje... Juk mus sudaranti dalis irgi vanduo... jei vaikui ar žmogui kartoti, kad jis durnius....arba paprasčiausiai ignoruoti jį....
Vyliuosi kažkas supras ką noriu paaiškinti...
Beje, vanduo jaučia muziką... viską jaučia...

Prisiminkit paprasčiausią prietarą, kad gėlės gražiausiai auga ir žydi, jei su jomis "pasikalbi"...

Neleiskite niekam sakyti, kad esat ligonis ir tuo labiau, beviltiškas ligonis. Neleiskite sau pačioms kartoti, kad turite nenugalimą sutrikimą ar ligą.
Biblija prasideda žodžiais "pradžioje buvo žodis ir tas žodis buvo Dievas"... Tai, ką kalbame, turi įtaką tam kas vyksta mūsų gyvenimuose. Mintys irgi turi savo vietą visatoje ir pasaulyje...jos materializuojasi... jos niekur neištirpsta ir nedingsta... baisiausia, kad kartais jos grįžta bumerangu... kaip ir žodžiai... juk žinote posakį "prisišnekėjo" arba "prikarksėjo"...

O dėl visų problemų, kurios gąsdina ir slegia kasdien... vienoj knygoj atradau nuostabią legendą-pamokymą:
žmogelis mirė. Papuolė į kitą pasaulį... subėgo prie jo tarnai - ko tik panorėsi, viskas bus įvykdyta...
Tris dienas uliavojo, šventė... trečią dieną pavargo... sukvietė tarnus ir sako:
- Noriu ką nors padirbt... darbo noriu...
Tarnai susižvalgė... vienas nedrąsiai pasakė:
- Tau, šeimininke, čia viskas galima... bet dirbti - NE...
Pasižiūrėjo jis į juos ir sako:
- Tada noriu pragaran!
Tarnai dar labiau nustebo ir perklausė:
- O kaip Tu manai kur tu esi?..

Moralas būtų toks - kai kurie iš mūsų baisiausiu gyvenimo nuodu laiko darbo problemas... o argi nenuostabu, kad gali išspręsti uždavinius, pergyventi išbandymus?...

Tai va. Gal ir ne į temą, bet nors vienai sielai šiame pasaulyje padėsiu.
Pasaulis yra nuostabus...
Mane, pavyzdžiui, vargina žmonių akys... galiu būti minioje, bet susitikti su kiekvienu akimis ir ypač "pasikalbėt akimirką" žvilgsniu su senu, labai labai senu žmogumi - man sunku... darau tai - ...žinau....atiduodu energiją...darau gerą darbą... bet visiems jiems, su kuo prasilenkiu būti tokia gera nemoku, o gal greičiau paprasčiausiai nenoriu... man reikia jėgų mano pačios gyvenimui. Jei išdalinsi visiems savo "gyvenimo džiaugsmą", kas liks? Yodėl galima būti minioje ir parasčiausiai vengti susitikti su žmonėmis žvilgsniais...

Kovokit su "nonais". Jūs pačios savo kūnų ir sąmonės šeimininkės. Po galais - kiekvienas turime savo Angelus sargus. Dėkokit jiems, prašykit pagalbos....
Ir šiaip... ryte.... įsipilkit stiklinę vandens ir pasakykit jam - vandeniui, kad apsaugotų...apvalytų kūną...sielą... palaimintų Jūsų dieną....

Jei ryte nubudusi galvosi, kad ir šiandien bus baisu...taip ir bus. Jei išmoksi, kad ir per prievartą sau pasakyt, kad viskas išsispręs - pasveiksi... viską suspėsi...nieks nesutrukdys... ir Tau bei artimiesiems nieko blogo nenutiks............tai - veikia....

Mano manymu, žmonės gąsina save patys...

Kaip kad pasakė dar vienas labai protingas mano sutiktas žmogus - laimė nėra tai kur ir kokiom aplinkybėm esi... laimė yra mūsų kiekvieno galvose...

Sėkmės Jums kiekvienai - neleiskite "nonams" Jus gąsdinti, pastatykit juos "į vietą"...
Mano manymu nėra piliulės, kurią išgėrus/geriant, kad ir po dviejų savaičių, atrastum sielos ramybę. Protas ir kūnas sudėtinga mikrovisata, su ja reikia "dirbti"... ir jei atrasite savąjį "aš" bei sugebėsite jį prastumt "į valdžią", viskas iš lėto, bet patikimai, ims keistis į gerąją pusę...

Vegetaras Jums pasakytų, kad viskuo kalta mėsa......
Aš - neturiu jokios genialios formulės, mintis išdėsčiau padrikai, neįsižeiskit (jei ką užgavau)... gal pasisodinkit savo baimę į kėdę priešais, mintyse... pasikalbėkit su ja... neklauskit kodėl ji Jus gąsdina... išsakykit jai viską - kaip ji Jus iškankino... ir paprašykit palikti ramybėj... Mes kiekvienas turime karmą. Galbūt tai, kas Jus kankina, paprasčiau laukia atsiprašymo už tai, kas buvo padaryta praeityje?

Kartais viskas, ko mums trūksta, tėra tik vienas geras žodis...

Sėkmės Jums.

VAu, kokiu graziu zodeliu prirasei aciu labai geri zodziai - kaip duona - butina kasdinybes dalis, maistas sielai
o tu joga uzsiimineji? girdejau, kad joga - super dalykas sielai, ne tik kunui
O mesos as ir taip nevalgau...nepatinka man ji...nepriima man jos organizmas, nors maniskiai daznai bane del to bara Todel jiems nesakau apie savo liga arba silpnuma - jie viska suvda i maista, ir kaltins mane, kad normaliai nepavalgau, todel man ir darosi tokie "čiūdai"

Ačiū tau už nuostabius palinkėjimus

Be abejo vitaminai, mityba, joga visa tai kazkiek padeda Siek tiek neteisinga mintis kad tik moteris tokios bedos vargina. Kencia ir labai daug vyru, tik jie gal santuresni, uzdaresni.

Kodel bijoma buti minioje? Vat labai idomus klausimas. Ne vienas turintis tokia beda manau negali i ji atsakyti. Na papasakosiu kaip man visa tai nutiko. Ramiai sau ejau senamiesciu, atejo Kaledos, nuotaika puiki, einu ir planuoju kokias dovanytes kam nupirksiu, i kokias parduotuvytes uzbegsiu Ziauriai megdavau vaikstineti senamiesciu. Relaxas Na ir staiga visai netiketai silpna... labai... pasedejau ant suoliuko, atrodo praejo. Pabandziau eiti iki stoeles ir vaziuot namo. Vel silpna. Seip ne taip nuejau iki pirmos pasitaikiusios kavines ir issikvieciau taksi...
Paskambinau daktarei, liepe atvaziuot. Drauge pasisiule nuvezt i polikinika. Isejau i kiema jos laukt, kazkodel keistai sukosi galva, temo akyse... sulaukiau. Seke daug visokiu tyrimu. Pasirodo as sveika... Tik kazkodel nuvaziuot i darba troleibusu pasidare labai sunku, silpna, labai silpna... Maniau nusilpau nuo persirgto gripo. Geriau daug vitaminu, pagerejo. Su darbu sventem naujus metus... Vaikinai sumaste nueiti i senamiesti beeinant vel temsta akyse, truksta oro... parveze namo...
Po to daresi vis sunkiau. Ryte atsibusdavau puikios nuotaikos, susiruosdavau i darba. Paziuredavau pro langa i stotele ir asaros.... Nu negaliu iseit is namu, nes vos isejus i lauka tamsu akyse, linksta keliai...
Susiradau puikia gydytoja. Parinko vaistus. Paaiskino, kad siuolaikiniame gyvenime, kuriame tiek daug stresu, itampos, netikrumo taip atsitinka. Atsitinka ir vyram, ir moterim. Sveikiem, laimingiem staiga bac ir...
Pusantru metu praejo nuo to ir metai kai man pritaike gydyma . Gereti pradejo pagerus vaistus pora menesiu, beja iskart nusipirkau automobili, nes visuomeniniame transporte jausdavau per didele itampa. I parduotuves emiau eiti po 4 menesiu gydimo is pradziu i mazytes, vakare, kai maziau zmoniu. Po to i didesnes Rudeni jau isdrysau ir i akropoli nueiti savarankiskai... Maonu nebuvo, bet sugebejau Dabar jauciu, kad jau beveik esu tokia pati kaip ir pries ta sutrikima Tik stengiuosi labiau savimi rupintis, sveikesnis maistas, poilsis, vitaminai.

Beja labai padejo savianalize ir mokymasis su savimi susitart Girdavau save uz kiekviena sekme, nepykdavau jei kazkas nepavkdavo palaukdavau ir bandydavau dar syki Svarbu kantriai, ramiai, mazais zingsneliais judeti i prieki Jokiu budu nesistengti iskart "sturmuoti Everesta" Dar ir dabar buna, kad parduotuveje pajuntu kazkokius atgarsius ankstesniu priepoliu. Iskart save raminu kad viskas gerai, va tuoj tik pasiimsiu reikalingus daiktus ir eisiu

Apie vandeni. Kai budavo blogiau visada tasiausi su savimi vandenuka Padedavo. Po to vienas draugas dave man CD su Jusu aprasyta laida apie vandeni. Tada supratau kodel man tada kai buvo sunku taip reikejo vandens... Jis tikrai daro stebuklus, ramina

Joga, maldos, vanduo ir t.t. kiekvienas instinktyviai jaucia ko jam reikia Bet reikia ir vaistu, reikia gero gydytojo. Visa tai kartu padeda sugryzti i pilnaverti gyvenima ir po truputi uzmirsti tas nemalonias baimes

Skrinskienės nebėr man tai ji labai patiko dabar buvau pas Tamošiūnienę na nežinau ji tai visai nieko bet jos sesutė tai


Labutis,
ačiū už gražius žodžius.
Aš daug skaičiau ir gilinaus sužinojus kas man yra, bet jei turi vieną koją gali melstis ji neatsiras, aš mnau tai turi eit tolygiai tikėjimas ir gydymas, vėliau gydymas pasitraukia o tikėjimas lieka.
nelabai supratau kaip ten tau su žvilgsniais, tu bijai pažvelgt žmogui į akis kodėl?