Daugelyje šeimų tikėjimas perduodamas iš kartos į kartą, kartais net nesvarbu kad nepraktikuojamas ir negyvas, tai tampa tradicija ir tiesiog gyvenimo dalim.
Vaikams iš vienos denominacijos pereinant į kitą dažnai kyla didžiuliai konfliktai.
Kai tėvai kurie apie Dievą nieko nežino ir niekada nežino, (o religija jiems yra tik tradicinis paveldas), aiskina kad esame tarkim katalikai ir jokiu cia kitu tikejimu neieskok, vaikas atsiduria pasirinkimų kelyje. Tai gali privesti prie melavimo, slėpimo ir kitų dalykų, netgi bendravimo nutraukimo.
Be abejo būna visokių atvejų ir situacijų. Kaip sprendžiate šį klausymą?
Aš buvau toks vaikas Ir melavau kitiems ir apgaudinėjau savo tėvus, kol užaugau ir pasakiau "ne". Sunkus šis procesas, todėl, mieli tėveliai, nesistenkite įbrukti savo vaikams to, ko jie pagal savo amžių nepajėgia suprasti. Iš to nebus jokios naudos. Tokia mano teorija. Ir praktika tokia.
QUOTE(sandle @ 2007 01 17, 13:34)
Daugelyje šeimų tikėjimas perduodamas iš kartos į kartą, kartais net nesvarbu kad nepraktikuojamas ir negyvas, tai tampa tradicija ir tiesiog gyvenimo dalim.
Tikėjimo vaikas "paveldėti" gali daugų daugiausiai tiek, kiek patys tėvai juo realiai gyvena. Visa kita panašu į parodiją. Tačiau beprasmiška netikinčiam žmogui įrodyti, kad santuoka bažnyčioje nuo civilinės skiriasi daugiau nei jaukesne atmosfera, kad vaiko krikštynos nėra šiaip proga giminės pasisėdėjimui (o kaip gi be alkoholio?), kad Velykos - ne margučių ir atbundančios gamtos šventė, o iš pareigos aplankyta bažnyčia, ničnieko iš jos neparsinešant širdyje - toli gražu ne sekmos dienos šventimas. Netikintis žmogus negali šių nuo vaikystės įaugusių tradicijų (kam gi nemieli vaikystės prisiminimai?) susieti su savo asmeniniu tikėjimu ar bent jau vienokiomis ar kitokiomis "kažko aukščiau" paieškomis.
Kaip raše Carlo Carretto, "(...) nes jei tu tikrai pradedi sekti Kristumi ir Evangelija, tai žmonės, ypač tie, kurie lanko bažnyčią ir yra išsprendę visas sąžinės problemas, kurie yra vienodai nutolę ir nuo dangaus, ir nuo žemės, kurie džiaugiasi "čia" ir yra užsitiktrinę "ten" - tie žmonės pradeda tave vadinti pamišėliu, vos tik tavo gyvenimo būdas ima skirtis nuo jiems įprasto."
Manau, kad tevu pareiga suteikti vaikui zinias, o pasirinkti turi jis pats. jei tevai gyvena krikscioniskai, tas pavyzdys turi uzkresti. vertimu kazka daryti nieko nepasieksi, kaip ir draudimu. mano mama, tiesa velokai, pradejo pazindinti su "tradicine" baznycia. jai tai buvo dalis kulturinio paveldo. tu ziniu pagrindu as ir pasirinkau. tiesa, ne ta, ko ji tikejosi dabar man idomu stebeti, ka pasirinks baznycios nariu atzalos, o variantu yra ivairiu. vaikas nepriklauso tevams, jis Dievo nuo pat pradejimo.
daznai pagalvoju, kaip reikes aukleti saviski faktas, kad prievarta ne iseitis. bet kaip pasakyti tokiu budu, kad jo pasirinkimas butu teisingas? manau, kad rezultatai vis tik Dievo rankose, o ne tevu...
daznai pagalvoju, kaip reikes aukleti saviski faktas, kad prievarta ne iseitis. bet kaip pasakyti tokiu budu, kad jo pasirinkimas butu teisingas? manau, kad rezultatai vis tik Dievo rankose, o ne tevu...
QUOTE(Rrudoji @ 2007 02 03, 10:45)
Manau, kad tevu pareiga suteikti vaikui zinias, o pasirinkti turi jis pats. jei tevai gyvena krikscioniskai, tas pavyzdys turi uzkresti. vertimu kazka daryti nieko nepasieksi, kaip ir draudimu. mano mama, tiesa velokai, pradejo pazindinti su "tradicine" baznycia. jai tai buvo dalis kulturinio paveldo. tu ziniu pagrindu as ir pasirinkau. tiesa, ne ta, ko ji tikejosi dabar man idomu stebeti, ka pasirinks baznycios nariu atzalos, o variantu yra ivairiu. vaikas nepriklauso tevams, jis Dievo nuo pat pradejimo.
daznai pagalvoju, kaip reikes aukleti saviski faktas, kad prievarta ne iseitis. bet kaip pasakyti tokiu budu, kad jo pasirinkimas butu teisingas? manau, kad rezultatai vis tik Dievo rankose, o ne tevu...
daznai pagalvoju, kaip reikes aukleti saviski faktas, kad prievarta ne iseitis. bet kaip pasakyti tokiu budu, kad jo pasirinkimas butu teisingas? manau, kad rezultatai vis tik Dievo rankose, o ne tevu...
Pritariu visu 100%
Tik del saviskio nebijau. Ka nores, ta tegu renkas, o pazindinsiu su daug kuo ir kiek galima objektyviau.
Tevu pareiga perduoti zinias, o vaikas uzauges pats gales rinktis, as tokios nuomones.
vaikas yra toks pat zmogus reikia padeti jam uzaugti o religija negali buti brukoma galima pakrykstyti ,okai uzaugs pats pasirinks.
QUOTE(alius @ 2007 02 19, 22:20)
vaikas yra toks pat zmogus reikia padeti jam uzaugti o religija negali buti brukoma galima pakrykstyti ,okai uzaugs pats pasirinks.
Pakrikštytas vaikas jau tampa krikščioniškos bendruomenės nariu. Man rods kaip tik apie tai ir kalbama šioje temoje. Savo asmeninę nuomonę esu jau išdėsčius "Krikštynų mete" tai čia nesikartosiu. Aš už vaiko įvedimą i tą religinę bendruomenę kuriai priklauso tėvai (panašiai kaip tampama tos pačios tautos nariu) ir sutinku su kitomis pasisakiusiomis kad tikėjimas perduodamas gyvenimišku pavyzdžiu. Ir be abejo - jis turi būti ir asmeniškai priimtas.
QUOTE(Stebukle @ 2007 02 19, 19:48)
Tevu pareiga perduoti zinias, o vaikas uzauges pats gales rinktis, as tokios nuomones.
Ne tik perduoti žinias. Būti gyvenimo pavyzdžiu taip pat.
QUOTE(Karbynė @ 2007 02 20, 00:30)
Na taip, buti ir pavyzdziu
QUOTE(sandle @ 2007 02 20, 00:32)
o krikstijimas neistato i tam tikros konfesijos remus? Mes pvz savo vaiko nekrikstyjam, uzaugs pati pasirinks ka tiketi ir kur krikstytis. Musu pareiga rodyti gyvenimu savo pasirinkta tikejima.
mes gyvenam krikscioniskam pasauli ,kad vaiko pakrikstijimas neipareigoja jo buti kataliku cia kaip etikete prie rubu.Mane tevai nekrikstyjo ,butu pakrikstyja irgi nematyciau problemos visos relygijos kalba apie tapati.Mylek neskriaus ir tai toliau.
QUOTE(alius @ 2007 02 19, 23:47)
Mylek neskriaus ir tai toliau.
Ne visos. Satanizmas pvz. ne
QUOTE(Stebukle @ 2007 02 19, 23:36)
Na taip, buti ir pavyzdziu
Patikslinimui. Ne ir, o visų pirma