QUOTE(Gadiga @ 2009 02 11, 15:55)
Bet gi mylint žmogų sunku nesijaudinti dėl jo, negalvoti apie jį

O kad išsiugdyti jausmą nebijoti, neužtenka pasakyti sau AŠ NEBIJAU

Na, bent jau didžiajai daliai žmonių manaui tikrai sunku
suprantu, pati zinau kas yra baimes

ypac vakare ar nakti, kai is pasamones islenda viskas, kas dienos metu samoningai sulaikai
meile - labai teigiamas jausmas, kuris viska subalansuoja, viskam suteikia prasmes... mastantis zmogus gali rinkti ta meile, dalele po daleles ir kurti savo pasauli, savo gyvenima pats. jei ateina baime, ji - ne priesas, ji kaip geras mokytojas ateina pamokyti taves nebijoti, nes tau reikalinga tokia pamoka. ir vietoj to, kad kaupti tas savo baimes, kaupkit, rinkit ir prisiminkit savo meiles akimirkas, kurios buvo, yra ir bus. surasykit sau kur nors kokias citatas, issirinkit savo ir seimos nariu nuotraukas, kai buvot laimingi, nerupestingi, kai mylejot ir turesit savo nuosava atramos taska sunkiom akimirkom... dar prisiminkit ta jausma, kaip buvo gera ir ramu ir samoningai keiskit baimes jausma i ta laimes ir meiles jausma. kad butu lengviau, baime galima iskviepti, galima ja isivaizduoti... galima baimes surasyti ir sudeginti, galima kalbetis su baime kaip su zmogumi, nes ji tik energija, kuria pritraukei ir nepaleidi, o ji noretu i laisve

svarbu nesedeti ir nelaukti, kol kas nors ateis ir tave nuo tu tavo baimiu isvaduos...kaip kokia miegancia grazuole