Sveikutės. Aš irgi priklausau furistų žmonų kastai ir esu tuo patenkinta

. Įpratau būti viena, palnuotis laiką, tvarkytis kaip man patinka, nors, žinoma, su 2 mažais vaikais tai ir nėra lengva. Bet dabar kitokio vyro jau ir nenorėčiau, nors kažkada esu pasakiusi, kad "jau savo vyro niekada neleisčiau dirbti ant fūros"

.
Dėl neištikimybės dabar jau nesuku galvos ir įkalččių neieškau, nes kitaip tai ir nuprotėtum. Savo vyru pasitikiu, o kita vertus, geriau tegu eina į šoną kur nieks nežino ir nemato, negu kai būna visas miestas šneka ir juokiasi, o žmona sužino paskutinė...
Tiesa, iš pradžių buvo visokių kuriozų. Vieną papasakosiu, kad kitos pasimokytų iš mano klaidų. Buvo dar tik pradėjęs dirbti, o aš prisiklausius visokių pasakėlių apie fursitų nuklydimus. Taigi išleidžiu vieną ankstų rytą į reisą. O vakare skambina man jo šefas ir piktelėjusiu balsu klausia, kur mano vyras

. Aš sakau taigi į reisą išvažiavo. O šefas: "Niekur jis neišvažiavo, jam tik rytoj reisan, o aš visą dieną negaliu jam prisiskambinti - atjungtas telefonas. Ir nutrenkė ragelį". na ką, aš į ašaras, visai nesenai dar buvau girdėjusi, kaip jie tipo išvažiuoja reisan, bet iš tikrųjų dar su mergom pora parų paošia... Išsiverkiau, prakeikiau tą dieną, kai išleidau jį į tokį darbą. Poto skambinu jam. Kviečia. Atsiliepia kaip niekur nieko. Klausiu, kur esi. Sako, laive, jau išplaukinėju. na galit įsivaizduoti, kaip aš jį iškoliojau, sakau aš viską žinau, kokiam tu reise ir t.t. Išsirėkiau ir numečiau ragelį... O vėliau paaiškėjo, kad šefas negalėjo prisiskambinti kitam vairuotojui tuo pačiu vardu kaip mano vyro, o žmonų telefonus paprasčiausiai supainiojo....
Taigi melas ne visada yra melas, kad ir koks akivazdus jis atrodytų. taigi noriu patarti, mažiau galvokite ir klausykite visokių būtų ir nebūtų istorijų, o ramiai laukite savo barngiausių...
Wija, o tu neliūdėk. Pas mus situacija panaši. Kartą net buvau susimąsčiusi apie skyrybas, bet paskui nuvijau durnas mintis šalin. Nes supratau, kad ir aš su kitokiu vyru jau nemokėčiau gyventi, o ir nenorėčiau. Nes furistai mane traukia, kaip magnetas. Kaip kai ką traukia uniformuoti vyrai, taip mane furistai (tralistai taip pat

). Jei ir susirasčiau kitą vyrą, vistiek jis būtų furistas... Vien furą pamačius širdelė suvirpa

. O ofisuose sėdintys vyrai man tokie nevyriški...
O čia pasiskaitymui ta tema:
http://www.sekunde.l...=read&tid=33307http://www.lrytas.lt...52080847&view=4Ir padovanokite savo vyrams CD su šiomis dainomis:
http://gazel2002_nar...usic/music.html (tiesą sakant, man jų klausant pačiai širdelė suvirpa...)