Kaip kovojate su močiučių patarimais?

paskaičiau jūsų postą ir kilo noras atsakyt nes tiesiog radau panašumų į save, pajutau tiesiog jūsų nuovargį, kuris gal kartais neleidžia teisingiau, patogiau, švelniau įvertint situacijos.

del senobinių patarimų, tai jos tiesiog natūraliai remiasi savo patirtimi nes ji grindžiama rezultatu kokie bebūtų tie sovietiniai būdai rekomenduojami vaikų auginimui, bet jos vaikus užaugino ir sveikus ir protingus užtat jų tiesios joms nenuginčijamos, bet jums aišku nuo to ne lengviau

del per mažo dukrytės svorio... pasiskaitykit yra tema SM kiek turi svorio priaugt vaikas maitinamas tik pienu gal dukrelės svoris ne permažas, o tiesig gydytoja ir senovinių pažiūrų, o jei tikrai per mažas na tai jums sprest ar primaitint ar ne

del mamos komentaro apie per greit susilaukto antro vaikelio jūs manau skaudinatės be reikalo gal jai atrodo, kad jums sunku, tiesiog manau, kad per jautriai sureagavot, bet žinoma situacijos nežinant lengva postringaut kitų adresu

o del brolienės tai jūs iš vis manau nepergyvenkit ir juolabiau atsiprašymo nelaukit nes ji turi savo nuomonę, jūs savo, jos skirtingos ir jei abi laukiat viena iš kitos atsiprašymų reiškias abi nemokat gerbt viena kitos minčių, o brolis, kad nesureagavo į jūsų laišką gal jis tiesiog į bobiškus kivirčus veltis nenorėjo, tiesiog ranka numojo ir tiek

del maitinimo pagal laikrodį ir dabar kiek domėjausi jis egzistuoja, viena teorija pataria maitint kas 3 valandas kita teorija, o jei dar vaikutis mažesnio svorio kas 2 valandas o , trečia teorija kada nori, kada prašo tada ir maitinti, tiesiog išsirenki kas tau patogiau nes kiekviena teorija turi savo privalumų ir minusų

su tais patarimasi iš močiučių pusių tai lengva patart, sunku padaryt bent jau mano patrtis tokia, kad geriau juos išklausyt nes ten ir gerų dalykų galima rast ir prisitaikyt tik reikia sau įdiegt, kad tie patarimai dalinami ne, kad sumenkit tavo nežinojimą ar patirtį ar priimt kaip priekaištą, kad ne taip darai kažką, be pasistengt priimt tai kaip papildomą informacijos šaltinį, nors žinau, kad tai nelengva ir ganėtinai sunku neįsižeist tam tikrose situacijose, bet..

nu vat mano uošvienė motinos pieno fanė, priešingai kitoms močiutėms apie kurias čia tiek rašo kai parsivežėm savo dukrytę, aš gimdžiau pirmą kartą na žodžiu, maitint kaip ir daugeliui pirmkarčių sunkiai sekėsi, krūtinė nugraužta, pamaitint neina, nemoku..... žodžiu pirmas mano pirkinys vos tik grįžus iš ligoninės buvo pientraukis, nežinau kas mano ušvienei susisuko, bet pradėjo aiškint, kad čia nesvietiškas blogis nežinau kodel, be pientraukis jai buvo lygu mišinukas, o ne motinos pienas o rodos išsilavinus moteris žodžiu pientraukis jai tapo gėriu tada (kai sužinojau čiut nenuvirtau ) kai ji pasikonsultavo su savo kolega (vyru), kuris savo anūkę augint padėjo, duktė jo studijavo, tai palikdavo nusitraukus pieno visai dienai ir senelis taip anūkę išmaitino, tai tada mano uošvienė aprimo bet aš įsižeidžiau, kad mano reikalai aptarinėjami su žmogumi, kurį aš dar ir pažystu...... nu bet........ ir nemažai tokių situacijų buvo ir bus, bet nu ką padarysi, visa laimė, kad gyvenam atskirai, tai turiu laiko atvėst ir bandyt įjungt balivų protą, o ne tik emocijas, kuris ir mane pačią alina.

DĖKOJU UŽ PALAIKYMĄ, PATARIMUS TIK MES IŠGYVEVANČIOS ANAŠIAS SITAUCIJAS GALIM VIENA KITĄ TEISINGIAUSIAI SUPRASTI



IŠ TIESŲ GAL IR AŠ PER JAUTRIAI Į DAUG KĄ REAGUOJU, BET... DAUGELĮ SVARBIŲ GYVENIMO MOMENTŲ IŠ MAMOS NESULAUKIUA PALAIKYMO... VISUR TIK NEIGIAMOS EMOCIJOS, PRIEŠTARINGA NUOMONĖ.... JI NEMOKA ĮŽVELGTI DŽIUAGSMO, TIK NEIGIAMS, BLOGĄSIAS PUSES... O KAS JAU BLOGO, KAD STUDIJUOSIU, KAD BANDYSIM VAIKELĮ DAR IR DAR KARTĄ (ČIA KAI NIEKAIP NEGALĖJOM SUSILAUKTI)... ŽODŽIU.... TEISINU SAVO MAMĄ TUOM, KAD JAI PRIPAŽINTA DEPRESIJA.... IR TUOEMT STENGIUOS SU JA NESIGINČYTI, O NEBYLIAI PRITARTI ARBA IŠVIS PATYLĖTI....
O SKAUDŽIAUSIA TAI, KAD MANO MAMAI MARTI DIEVAS... VA TADA LIGONINĖJ STOVĖJO UŽ MARČIOS IR LINKČIOJO GALVA, KAIP JI VISKĄ TESINGAI SAKO... NES BROLIENĖ IR ŠIAIP MOKA MAMAI PATIAKAUTI, O MANO MAMAI TIK TO IR REIKIA, O AŠ ESU TOKIA KOKIA ESU...
Papildyta:
AHA, MAN IR PAMATĖ MAMA, KAD TRAUKIU PIENĄ PIENTRAUKIU, JAU GIRDŽIU SAKO KAŽKAM PER TELEFONĄ, KAIP MAN NESISEKA ŽINDYTI... IR NESVARBU, KAD AŠ VISAIS BŪDAIS STENGIUOS MAITINTI SAVO PIENU... DAŽNIAUSIAS KOMENTARAS , JAI SVEČIUOJANTIS... ,, IR VĖL VALGO?"-,,KO NEDUODI SAUSPAPLIO?"... IR AIŠKINK NEAIŠKINĘS, TARSI NEGIRDI..... IR NENORI GIRDĖTI....

DĖL BROLIENĖS- ŽMOGUS SU CHARAKTERIU... KAI DAR BENDRAVOM, BŪDAVO GUODŽIASI UŽ KĄ PYKSTA ANT BROLIO... TAI dIEVE DIEVE, KAD TIK TOKIOS PROBLEMOS BŪTŲ GYVENIME... PANAŠU, KAD TEN IŠTISAI PYKSTASI.... SIUNČIAU SVEIKINIMUS SU VELYKOM, KALĖDOM PO TO MŪSŲ SUSIPYKIMO... IŠ JŲ PUSĖS NIEKO... Į VIENAS KRIKŠTYNAS KVIETIMĄ ,,NE TAIP" ĮTEIKĖM, Į KITAS- KVIETIMO PASIRODO VISAI NEGAVO... BŪTENT JIE.... ŽODŽIU, NENORI BENDRAUTI...

DĖL DUKRYTĖS SVORIO.. TELPAM Į VISAS NORMAS, NORS IR ANT ŽEMESNĖS RIBOS..... PASITARIAU SU ŽINDYMO KONSULTANTĖM, NURAMINO IR PIRMYN... SVARBU TURIU PIENELIO

O AŠ IŠ TŲ, KUR MAITINA PAGAL GRAFIKĄ ,,KADA VAIKELIS NORI"

NA, TIEK TO... PALIKIM ŠIĄ TEMĄ RAMYBĖJ... PAGARBA TĖVAMS IR AČIŪ JIEMS , KAD MUS UŽAUGINO IR TAIKYKIMĖS, KIEK GALIM... IR ATEITY NEPIRŠKIM SAVO VAIKAMS SAVO PATARIMKMŲ, NES TUOMET GAL VĖL VISKAS BUS VISAI KITAIP

o kodėl tu didžiosiosmis raidėmis rašai? sunku skaityt
nu aš tai kišiuosi, aš ir uošvienė būsiu bjauri, jei būsiu ir močiutė jei būsiu, būsiu ir bjauri
dabartinės uošvienės ir močiutės dažna inetu nesinaudoja ir forumų neskaito, o mes jau būsim basiai kietos babcės, tai galėsim skaityt ir komentuot ir auklėt jaunikles, aš tokio malonumo nepraleisiu, o ką daugiau veikt?

svarbu visose situacijose neprarast pusiausvyros ir nepasakyt artimam žmogui to ko negalvoji, sau dažnai tai kartoju...... nu gal ir padeda

uch...o man kartais noretusi, kad pasikistu ir patartu ( neskaitantaplinkiniu), nes nei mama , nei anyta nieko niekad nepasakys...matyt tox budas, arba juciasi per jaunos buti mociutemis...tik va mociute vyro, pasako, bet kas jos klausys

buna pataria ir gerai kazka,tai paklausai padarai, buna padarai tuo metu,kad atstotu ir patyli, o buna paaiskini,kad gydytoja taip liepe, kad dabar kitaip auklejama

Man taip pat, o šiaip mano mama gan jauna, tai dažnai paklausau, nes protingai šneka tik jau ima nervinti, nes jai mano maitinimas kliūna, kiek tu čia dar maitinsi, traumuoji tu vaiką (nors tik metukai ir kelios savaitės) visada pasakau,kad nezystu kaip norėsiu taip darysiu

Pasakykit, kad Pasaulines sveikatos organizacijos specialistai pataria vaika maitinti iki 2 metu. Bet tai kaip suprasti - traumuoji? Kuom?
Mano drauges mama irgi ja vis gasdindavo - kad jau tipo pienas blogas Ji maitino iki pusantru metu, nesirgo nei karto vaikas. Tik baige, po keliu menesiu gavo antibiotiku paragaut. Neklausykit mamu siuo atzvilgiu, joms netinkama informacija iskiepyta del maitinimo

Tikrai taip... Kiek stereotipų prisigaudžiusios iš anksčiau, baisu. Aš maitinau du metus, tai vargelis koks spaudimas buvo, nesitikėjau to... Mano mama diena iš dienos kabinėjosi, kad kada baigsiu maitinti tokią didelę paną Irgi sakė, kad kam duodi tą nesveiką pieną vaikui, jokios naudos jau iš jo... O kai atsinaujino mano dienos išvis Sakydavo, kad jau toks pienas - menstruacinis, tai išvis nuodų nuodas

Tai va va tavo mama su mano būtų draugės
Žodis į žodį, tik tą dar traumavimą prideda, kažkokį tai

As tokioms zinovems buciau kokiu staripsniu savisvietai parinkus

Daugumai tokiu zinoviu straipsniai nepades

Vakar anyta vyrui aiskino, kad mes turime suneli maitinti batonu, mirkytu piene Atseit, batonas labai sveika, nes is kvieciu pagamintas. As suneliui verdu kose is kvietiniu dribsniu, bet ji niekada nepripazins, kad kazkokie dribsniai gali buti sveikesni uz batona

Įdomi temelė . Visos praktiškai "nereikia klausyt savo mam/močiuių, lai nesikiša, nes nieko nesupanta, o štai forumas/draugės/konsultantės visažiniai dievai - niu laabai šiuolaikiški". Ir tuo pačių vistiek ruošiatės kištis ir mokyti savo dukras/martis, kaip ir ką daryt ateity. Kažkaip logikos stoka gaunas Jūsų mamos ir dalinasi su jūmis SAVO patirtim - o ir kokia gi dalintis, kaimynių? Beje, kas trūkdo tyliai išklausyt, padėkot ir padaryt savaip? Ir jos, ir jūs savo vaikams/anūkeliams norit tik geriausio. Juk ir jūsų vaikai ateity lygiai taip pat su jūmis elgsis, kaip jus su savo mamom. Nenorit - negirdėkit, bet išklausykit, bent jau vien todėl, kad tai jūsų mama. Iš pagarbos.