Aš savo šunei pagaliau irgi narvą įtaisiau. Nusibodo jau kasdien grįžus iš darbo pyktis su šuniu dėl atidarytos spintos, ištampytų daiktų, nutraukinėtų striukių, patampytos užuolaidos ar dar kokių šunysčių. Pasiėmiau ją trijų metų su tokiais įpročiais, ir niekaip neišgyvendinau - nei gražiuoju, nei piktuoju - ir kongus palikinėdavau, ir "mirtinai" nukamuodavau rytinėm treniruotėm - visiškai tas pats. Izoliuot kažkur kitaip nelabai gavosi. Tai gavo mergina vakar 107x74x83. Telpa šuo (stafordšyro mišrūnė), aš ir dar vietos lieka

kažkaip bijojau mažesnį narvą pirkt, bet žiūriu, kad tikrai būtų užtekę ir mažesnio - apsimoviau taip pačiai kaip ir su guolio dydžiu, vis įsivaizduoju, kad ta mano šunė didesnė negu yra.
Šiaip šuo iškart suprato, kad jos vieta buvo pamodifikuota, narvą pastačiau ten pat, kur buvo guolis, guolį į vidų. Iš pradžių skersai žiūrėjo, bet paskui visą naktį kuo puikiausiai praparpė narve. Ir iš lauko grįžus ryte - vėl į narvą.

bandysiu vėliau palikt uždarytą vieną namie, žiūrėsiu, kas bus. Išsineš su visu narvu, ar ramiai atbus