QUOTE(Katherina @ 2009 05 20, 19:22)
o as myliu. ir manau meile - tai leidimas zmogui buti savimi, gyventi savo gyvenima ir nepainiot jo i savo grandines, priesingai -
palaikyti ji bet kokioje situacijoje (gal man reikejo Japonijoj gimti). kitas zmogus turi buti laisvas, tuomet ir as laisva. niekada nesautu i galva imtis nei fizinio, nei psichologinio smurto - tai ne meile, tai savinimasis kito zmogaus, noras ji pakeisti. o kaip yra pasakes vienas senas protingas zmogus - "jei nori kita pakeisti, reiskia, tu jo nemyli, anaiptol - nemegsti jo, tik nori savintis kaip daikta". sita supratau po savo pirmuju skyrybu, kai dariau daug klaidu kasdien. dabar man tokie kontroliavimai ir savo valdzios primetimai bet kokia forma man sukelia pasilslykstejima - geriausiu atveju - gailesti abiems pusems. yra toks dalykas - tolerancija - kuris baisiai nemegstamas seimose.
Sutinku, palaikyti reikia visose situacijose. Tačiau, kai stengiesi palaikyti, neriesi iš kailio, kad tik žmogui viskas būtų gerai, o jis tau, atsiprašant, pašika iki dūšios gilumų, tada jau būna ne kas. O kalbant apie fizinį smurtą, manau, tai turėtų būti taikoma tik vyriškajai pusei. Vyrai yra šios srities specialistai. Net trijų moterų jėga neprilygs vieno vyro kumščio smūgiui. Bent jau mano trys kumščiai tai jau tikrai.
Siek neįmanomo, kad pasiektum maksimumą.