Vilniuje tikrai yra kur nueiti gero pamokslo paklausyt ir katalikų bažnyčiose
Kiekvienas renkasi baznycia, kuniga, konfesija kuri jam labiau patinka. Ne visiems vienodi vaistai tas pacias ligas isgydo
Kur du ar trys susirenka mano vardu, ten ir aš esu - pasitikiu ir tikiu šiais žodžiais. O žmonės Dievą atranda nuolat. Manau neužtenka kartą atrasti. Atrasti reikia nuolat iš naujo ir vis pastebėsime naujų spalvų, kurių neįtarėme esant.
Bet is tikro netgi diskur=tuojant nereliginemis temomis, ar viska galima protu suvokti ir logiskai paaiskinti?
Ne viską. Materialius dalykus-galima, remiantis mokslininkais, stebėjimais...O ezoterinių bei tikėjimo dalykų-ne, jausminius taip pat sunkiai. Todėl pradžioje euforiškai atrodo tokie šūkčiojimai "ach, Dievas širdyje, manyje, aplink mane, visur" Juk norima, matyt, nuoširdžiai pasakyti, bet kaip gi žodžiais atpasakosi tą jausmą? kitus jausmus, jutimus? Būtent tai reiškia pasakymas "kur būsit dviese, ten ir aš būsiu" Ne tai, kad Dievas tik ten kur būrys, jis visur, bet ten kur tikinčių būrys žodžių nereikia, visi jaučia tą patį.
Staiga, bet juk kur Jo vardu susirenka keli, tai vien jau atmosfera kokia. Ir žodžių tada nereikia. tie, kas buvo jaunimo dienose, gali pasakyti, jog jaučiama ta dvasia, kuri visus vienija.
Man patiko, ką Luknė parašė, nes Dievą iš tiesų reikia atrasti nuolat. Neužtenka sakyti "tikiu", reikia dar ir pastangų įdėti. Kaip ugnis gali degti tik nuolat pakurstoma, taip ir tikėjimas turi būti nuolat atnaujinamas (nerandu dabar tinkamesnio žodžio)
berods, šv. Augustinas yra pasakęs: Jei TAVĘS nebūčiau radęs, tai dabar neieškočiau. Žinoma, gali vėl kas kabintis prie šitų žodžių, bet man jie svarbūs, nes ir aš galiu tą patį sakyti.
princi, tą ir sakau, žodžių net nereikia. Viskas pas jus yra, kam ko reikia tą ir susikuriam Kūrėjo pagalba.
Bet neįrodinėkit kad jo nėra ten, kur aš viena. Čia taip pat yra ir žodžių nereikia. nereikia mano tų kompanijų, jums reikia, tai ir gyvenkim taikoj ir ramybėj - jūs kompanijose, mes vienišiai.
Augustinas pasakė viena, ne Augustinas-kitą, Tau juk nieks neįrodys, kad Dievo NĖRA" O man nieks neįrodys, kad turiu jungtis prie bendruomenės ir NUOLAT ieškoti ko nepametus. Radau. Turiu. Kasdien dėkoju, ir nedėkoju, turiu, jaučiu. Tai ne, taip negerai, turiu priklausyti bendruomenei ir daryti kaip kažkas liepė. Man net maldos krikščioniškos netinka, tai ką, negirdi JIS manęs? Dar ir kaip girdi.
Ko ginčijamės? Kas geresnis? Visi vienodai mylimi, visiems galimybės suteikiamos. Aišku, yra ir kvailių, kuriems gerai ir taip, dešros šaldytuve turiu, algą laiku moka, teliką nusipirkau-ko dar?
Bet neįrodinėkit kad jo nėra ten, kur aš viena. Čia taip pat yra ir žodžių nereikia. nereikia mano tų kompanijų, jums reikia, tai ir gyvenkim taikoj ir ramybėj - jūs kompanijose, mes vienišiai.
Augustinas pasakė viena, ne Augustinas-kitą, Tau juk nieks neįrodys, kad Dievo NĖRA" O man nieks neįrodys, kad turiu jungtis prie bendruomenės ir NUOLAT ieškoti ko nepametus. Radau. Turiu. Kasdien dėkoju, ir nedėkoju, turiu, jaučiu. Tai ne, taip negerai, turiu priklausyti bendruomenei ir daryti kaip kažkas liepė. Man net maldos krikščioniškos netinka, tai ką, negirdi JIS manęs? Dar ir kaip girdi.
Ko ginčijamės? Kas geresnis? Visi vienodai mylimi, visiems galimybės suteikiamos. Aišku, yra ir kvailių, kuriems gerai ir taip, dešros šaldytuve turiu, algą laiku moka, teliką nusipirkau-ko dar?
QUOTE(Staiga @ 2007 10 24, 23:23)
princi, tą ir sakau, žodžių net nereikia. Viskas pas jus yra, kam ko reikia tą ir susikuriam Kūrėjo pagalba.
Bet neįrodinėkit kad jo nėra ten, kur aš viena. Čia taip pat yra ir žodžių nereikia. nereikia mano tų kompanijų, jums reikia, tai ir gyvenkim taikoj ir ramybėj - jūs kompanijose, mes vienišiai.
Augustinas pasakė viena, ne Augustinas-kitą, Tau juk nieks neįrodys, kad Dievo NĖRA" O man nieks neįrodys, kad turiu jungtis prie bendruomenės ir NUOLAT ieškoti ko nepametus. Radau. Turiu. Kasdien dėkoju, ir nedėkoju, turiu, jaučiu. Tai ne, taip negerai, turiu priklausyti bendruomenei ir daryti kaip kažkas liepė. Man net maldos krikščioniškos netinka, tai ką, negirdi JIS manęs? Dar ir kaip girdi.
Ko ginčijamės? Kas geresnis? Visi vienodai mylimi, visiems galimybės suteikiamos. Aišku, yra ir kvailių, kuriems gerai ir taip, dešros šaldytuve turiu, algą laiku moka, teliką nusipirkau-ko dar?
Bet neįrodinėkit kad jo nėra ten, kur aš viena. Čia taip pat yra ir žodžių nereikia. nereikia mano tų kompanijų, jums reikia, tai ir gyvenkim taikoj ir ramybėj - jūs kompanijose, mes vienišiai.
Augustinas pasakė viena, ne Augustinas-kitą, Tau juk nieks neįrodys, kad Dievo NĖRA" O man nieks neįrodys, kad turiu jungtis prie bendruomenės ir NUOLAT ieškoti ko nepametus. Radau. Turiu. Kasdien dėkoju, ir nedėkoju, turiu, jaučiu. Tai ne, taip negerai, turiu priklausyti bendruomenei ir daryti kaip kažkas liepė. Man net maldos krikščioniškos netinka, tai ką, negirdi JIS manęs? Dar ir kaip girdi.
Ko ginčijamės? Kas geresnis? Visi vienodai mylimi, visiems galimybės suteikiamos. Aišku, yra ir kvailių, kuriems gerai ir taip, dešros šaldytuve turiu, algą laiku moka, teliką nusipirkau-ko dar?
Taip aštriai giniesi, lyg kažkas temptų tave į bažnyčią ir į jos bendruomenę? Bet toks jungimasis ateis vėliau, kai išnaudosi visą informaciją savyje - esamą ir savo sumąstytą, sukurtą. Taip yra visose gyvenimo srityse: šeimoje, darbo kolektyvuose, mokslo išradimuose... Tiesiog ateina laikas, kai žmogus, koks jis dvasiškai turtingas bebūtų, PANORI pasitikrinti save. Kiek jis gyvena teisingai šiame laikmetyje... tam tikroje veiklos srityje... Nes žmogus jau taip sukurtas, kad yra socialinė būtybė, bendruomeninė. O kur geriau rasi bendraminčių tikėjimo klausimais, kaip tokios pačios konfesijos žmonių tarpe... Gal perdaug materialistiškai pamąsčiau, bet tik pačiam žmogaus konkrečiam poreikiui pribrendus, pats žmogus ir ieškos, ko jam trūksta. Taip kad apie kažkokį įrodinėjimą, brukimą kažko kalbos nėra pagrįstos ne tik dvasiniuose dalykuose, bet ir apskritai gyvenime.
geriau dėmesį kreipti ne į formą o į turinį.
kiekvieno savita kalbos maniera. ką žinau dėstau itin karštai.
Gal ateis laikas, prireiks bendrijos, tada ir rasiu, "panorėsiu" Niekada nesakyk niekada.
O kai įrodinėjama kad dievas tik ten, kur bent keli kartu, grindžiama ŠR. Tai yra įdiegtas bandos jausmas, bandą lengviau ganyti, valdyti, kas bandoj, paprastai nori ir kt įtraukti, daugiau dešimtinės surinks. Vėlgi, niekam asmeniškai. Burkitės į bendruomenes jei ten geriau jaučiatės. Kiekvienam savo. Nė vieno neraginsiu atsiskyrėliško gyvenimo Tibeto uoloj gyventi.
Jei ŠR parašyta "nemėtyk kiaulėms perlų" tai nereiškia kad žmonės kiaulės, ir nereiškia kad tvarte nemėtyk perlų. Visas ŠR alegorijos, kai suprantama ir cituojama tiesiogiai, juokinga ir netikslu gaunasi.
Dar užmiršau, bažnyčias bent kelias pažįstu (ne pastatus turiu galvoj), manęs nė viena nesužavėjo, visur į esminius klausimus atsakyti negalėjo. Nėra taip, kad kalbu apie tai, ko nežinau.
kiekvieno savita kalbos maniera. ką žinau dėstau itin karštai.
Gal ateis laikas, prireiks bendrijos, tada ir rasiu, "panorėsiu" Niekada nesakyk niekada.
O kai įrodinėjama kad dievas tik ten, kur bent keli kartu, grindžiama ŠR. Tai yra įdiegtas bandos jausmas, bandą lengviau ganyti, valdyti, kas bandoj, paprastai nori ir kt įtraukti, daugiau dešimtinės surinks. Vėlgi, niekam asmeniškai. Burkitės į bendruomenes jei ten geriau jaučiatės. Kiekvienam savo. Nė vieno neraginsiu atsiskyrėliško gyvenimo Tibeto uoloj gyventi.
Jei ŠR parašyta "nemėtyk kiaulėms perlų" tai nereiškia kad žmonės kiaulės, ir nereiškia kad tvarte nemėtyk perlų. Visas ŠR alegorijos, kai suprantama ir cituojama tiesiogiai, juokinga ir netikslu gaunasi.
Dar užmiršau, bažnyčias bent kelias pažįstu (ne pastatus turiu galvoj), manęs nė viena nesužavėjo, visur į esminius klausimus atsakyti negalėjo. Nėra taip, kad kalbu apie tai, ko nežinau.
QUOTE(Staiga @ 2007 10 25, 15:46)
Dar užmiršau, bažnyčias bent kelias pažįstu (ne pastatus turiu galvoj), manęs nė viena nesužavėjo, visur į esminius klausimus atsakyti negalėjo. Nėra taip, kad kalbu apie tai, ko nežinau.
Mūsų visas gyvenimas ir yra ėjimas pažinimo link...susipažinimas, patyrimas, peržengimas vienų tiesų ir atradinėjimas kitų. Duos Dievas laiką, metą, vietą - atrasi, neduos - tai ne. Atėjo tokia mintis, kad jau labai arti "makaluojiesi"? Ir labai aistringai, sakyčiau, smagiai, pasišokinėdama trauki į save tą Dievo Pilnatvę. Turinį, kaip sakai... Užsidės ir forma, nes tai vienovė. Mūsų tėvai ir senoliai apie tikėjimą, bažnyčią, tradicijas sakė: kaip radom - taip ir paliksim. Ir išliko ji tokia tūkstančius metų, ne vieną dieną. O šiandienininio trokštamo modernizmo poreikis bažnyčioje galbūt ir yra tai, kad ji taptų daugeliui priimtinesnė? Sužavėtų, kaip sakai?
