QUOTE(Una Li @ 2007 06 13, 22:05)
Diagnozuodavo, tik vadindavo gumbu
.
Gal ne vaikui, ne merginai, gal kažkam iš stebinčiųjų
.
Gal labiau tesingumo.
Nuodėmės atleidžiamos tiems, kurie nuoširdžiai gailisi, pasiryžta nekartoti ir atlyginti už jas. Tai nėra taip lengva, kaip mėgstama pateikti.
Reinkarnacija ir krikščionybė nesuderinamos, tačiau yra Šventame Rašte užuomina, kad už sunkias nuodėmes kaltė lieka iki 4 kartos (galbūt, kenčiama už sunkias protėvių nuodėmes, arba paliekame savo kaltes vaikams ir vaikaičiams), tik, kaip paguoda, pasakyta, kad palaiminimai už gerus darbus lydi palikuonis iki 77 kartos ( šiandienine kalba - neribotai).
QUOTE(Enija @ 2007 06 17, 18:34)
Įdomu yra su katalikų tikėjimo niuansais.
Tarkime jei žmogelis apsikrikštijo būdamas suaugęs, tai su krikštu jam nuplaunamos visos buvusios nuodėmės.
Taigi geriausia išeitis būtų tarsi tokia: nesikrikštiji iki suaugsi. Tada pagyveni su keliais žmonėmis ir kai jau nutari, kad va šitas tai jau tiks iki smerties, tada eini krikštijiesi, gauni atleidimą už gyvenimą be šliūbo, tada ženyjiesi ir nebeišdykauji, nesvetimmoteriauji.
Vis tik kalbant apie Mozės Dekalogą, reikia pripažinti, kad toji krikščionybės dalis yra atėjusi iš senojo testamento, t.y. perimta iš senojo žydų tikėjimo. Šiuolaikiniame pasaulyje santuoka iki gyvos galvos skamba labai neįtikėtinai ir gal net nepatraukliai. Jei du žmonės kankina vienas kitą, tai yra jų blogo pasirinkimo ar sprendimo pasekmė, o ne Dievo užkrautas kryžius, kurį aniedu turi nešt visą gyvenimą.
QUOTE(Minerva @ 2007 06 17, 22:51)
Ką jau čia savotiškas
Man tribunole pareiškė, kad pats tikriausias, nes bažnyčia išsiskyrusių ir kitas šeimas sukūrusių žmonių turi gailėti (kaip ir gėjų, etc.), bet tik iš tolo.
Papildyta:
Ir taip mes su Jadze esame gyvos nedorėlės, nuodėmingosios ir visai dėl to nepergyvename
Kaip suprasti ,tik iš tolo? I ką tas gailestis duoda?
Tarp kitko čia nesuprantu visiškai pozicijos bažnytinės, kuri sako kad atleidžia nuodėmes besigailinčiam. Taigi toks pvz: Jei antrą kartą susituokia civiliškai pora , kuri ,pagaliau ačiū Dievui vienas kitą myli, turi vaikeliukų pupuliukų, o iš pirmosios santuokos neturėjo. taigi abu tikintys ir nori eiti Išpažinties( nugi gailisis kad įskaudino Dievulį pamildamas kitą žmogų) Komunijos, bet va Bažnytukė šmaukš ir užtrenkia jiems panosėje duris ir sako negyvenkite kartu. O tai kaip su vaikiukais...kodėl taip žiauriai jų atžvilgiu, taigi nori žmonės religiškai savo vaikiukus auklėti, o va pavyzdžio ir negali parodyti, nes Bažnyčia neleidžia naudotis sakramentais.
kas šioje situacijoje yra baisaus, kad taip lieka žmonės nuskriausti. Juk yra tokių situacijų, kaip vyras žmoną palieką, ar žmona vyrą, kai kažkuris yra smurtaujantis. ir t. t.
man keistai skamba, kad atleidžia nuodėmes besigailinčiam, nors ištiesų tai neatleidžia.
ir dar... o ko reikia gailėtis, kad gimė iš meilės vaikai, ar kad pamilo vienas kitą?Ir gyvena iki žilos senatvės Bažnyčios gailestyje...
Manęs dažnai to klausia, bet aš nebežinau kaip atsakyti. Man rodos kad čia kas tai ne taip...kas yra blogai?
QUOTE(floris @ 2007 06 19, 21:21)
zinot skaitau atsiliepimus ir is kai kuriu juokas ima.as santuokoje gyvenu 23m.taciau i baznycia vaikstau tik per laidotuves ir vestuves,todel galiu drasiai sakyti kad dievas seimoje nepadeda.savo gyvenima tvarkau pati.o jei moteris gyvena su vyru kuris skriaudzia seima,tai ji daro pacia didz.nuodeme nes kencia vaikai ir jie uzauge gali buti blogi
tai dažniau vaikščiok į bažnyčią, gal labiau padės?
Bet yra ir kitas atvejis, jei moteris gyvena su vyru kuris skriaudzia seima,tai ji rūpinasi savo vaikais ir tuo netikusiu vyreliu, vaikų nenuteikinėja prieš tėvą ir užauga labai geri vaikai, kurie myli ir rūpinasi senatvėje savo mama ir jau stipriai pasiligojusiu tėvu.
QUOTE(Evelinushka @ 2007 06 21, 08:34)
O man labai idomu pasidare, jei is vienos krikscioniskos atsakos pereini i kita (kriksc) ,kurios doktrina tau atrodo priimtinesne,sirdziai mielesne ir t.t., ar tai jau nebus nuodeme?Gal nlb gerai tas blaskymasis? Ar geriau likti ten, kur esi, ir nesivadovauti viskuo, ka ji skelbia?
taip tu teisi, tai yra nuodėmė.
QUOTE(Medinis @ 2007 06 21, 10:30)
Na galima ir labiau tradiciškas (tegu neįsižeidžia Jehovos liudytojai). Jei įsimylėsite kunigą, tai abu galite pereiti į protestantų tikėjimą, tuoktis ir auginti vaikus.
O tai kodėl taip jau tie kunigai visi nepereina, jei čia taip jau galima? Žinau tik keletą atvejukų, kaip katalikų kunigai perėjo į protestantus. Ne taip jau ir paprasta pereidinėti.
QUOTE(RainStorm @ 2007 06 21, 17:20)
Na, tai sudėtingas klausimas...
. Katalikai remiasi zodziais, kad "parinkit nevedusį vyrą" (jei neklystu, iš Apaštalų laiškų), o kitoje vietoje parašyta "vedusį". Sudėtinga spręsti, kurie teisūs, kurie ne. Aš katalikė (nors pusiau katalikė pusiau liuteronė pagal tėvus, bet auginta pagal katalikų tikėjimą), tai man katalikai teisūs...
. Bet kad protestantai klysta tai irgi taip nepasakyčiau...
Teologai tarpusavy ginčus veda, tai kur čia mums paprastiesiems susigaudyti... Svarbu tikėk, mylėk Dievulį , artimą i save, i būsi išganytas.
QUOTE(muminukas @ 2007 06 24, 11:40)
šiuo klausimu kalbėjau su kapelionu. nėra jokių galimų išimčių.
yra išimtis, jei būtų pavojus mamos gyvybei.
QUOTE(Una Li @ 2007 06 26, 17:47)
Elgiuosi lygiai taip pat (neišskiriant nė apkalbų
), bet ta pusė tiesos man jau pradeda nebepatikti. Kur yra riba tarp mandagumo ir veidmainystės? Jeigu direktorė komentuoja rezultatus pasiremdama savo nuojautomis apie darbuotojos emocines būsenas arba numanomą nuovargį, o visos žiūrim į savo batus, galvojam apie jos komentarus tą patį ir tylim, ar tai nėra melas? Arba '"mielai" giminaitei, besididžiuojančiai naujais apdarais, sakom: "mhm, gražu", nors galvojam:"klaikiai atrodai, tokio niekad nebūčiau pirkus"... Kas svarbiau - neužgauti žmogaus, sakyti tai, ką jis nori išgirsti, išvengti konflikto, ar, vis dėlto, nemeluoti?
Nu va dėl šio klausimo, man vis kyla noras vieną gražią dieną pasakyti tiesą kai manęs ko nors kas paklaus, ar man ką šiaip sakys. Tik žinau, kad būtų daug pykčio. Tada vis galvoju, kaip žmogui pasakyti tą tiesą, kad jis nesupyktų,... bet turbūt utopiškai galvoju....tai ir patyliu retsykiais, kai matau kad gali būti durna šneka.
O siaube kiek prirašliavojau
labanakt.
man tai nerealu atrodo, kai kunigas, karo kapelionas pasakoja apie visokius velnio ar dvasių išvarymus. čia jau pinigų darymas, ne kitaip 
ar biblijoje apskritai kalbama apie tokius dalykus? jei neklystu, ten net skaistyklos nėra 
