Kaip elgiatės, kai pritrūksta kantrybės?

Bandau stabtelti, suimti save į rankas, susitvardyti, ir porą kartų giliai įkvepiu, tada palaukiu kokias 5minutes arba suskaičiuoju mintyse iki 20. Žinokit labai veiksmingas būdas išmokti savitvardos

buna kartais ir pritruksta kantrybes tada isiriekiu,paciai paskui buna apmaudu,stenguosi tvardytis ir ta akimirka prisiminti ka nors linksma tada atlegstsa

užleidžiu garsiai kokį linksm ir nuotaiką keliančią muziką... visokia..
pvz.:
http://www.youtube.c...p;v=OAUx74-Ni50

Maniškis sunkiai reaguoja į normalų balsą ir viskas. Daro tik tai kas jam patinka.

Esu trijų vaikų mama, mergaitė jau didelė- pagalbinikė man, o va dvynukai, kuriems jau 2,9 metukų tai nuo gymimo nebuvo ramūs . Viską išbandžiau ir išėjimus i vonią, tuoletą ( tada stovi už durų rėkia abu) išėjimus į lauką irgi nepadėjo- rėkia už durų, skaičiuoti tai išviso beprasmiškas reikalas .Nežinau dar ir dabar ką daryt kartais, aš rėkiu ant jų, pastatau i kampus, paskui pati verkiu kad negaliu susivaldyti ir vis guodžiuosi, kad va ateis pavasaris...

O man skaičiavimas iki 20 labai padeda ir aš susitvardau ir mažoji dažnai nurimsta,nes mato, kad beprasmis reikalas

Na jei pritruksta kantrybės tai čia tik jūsų bėda, o kitą apkrauti tikrai nuo to gerą niekam nebus. Reikia dirbti su savim. Vieną mama pasakojo kai jai visai blogai tai prieina prie sienos ir pritupia taip kad pasidarytų kampas po kelėnom 90 laipsniu ir sėdi tiap kol audra praeis. Bandžiau bet tada visai pamiršti kad piksti nes reikai daug dėmesio ir jėgų skirti tokiam sėdėjimui
Sunui padėda išpiešti pikį ant popieriaus lapelio, braukai ir piksti dabar jo sąsiuvyniai buna visi suplėsyti tai mes juos keičiam labai dažnai Dar padėda jam išsirėkti į pagalvę, bet butinai reikia atmerktom akim kad pirtis į vydų neeitu arba mušti pagalvę
Rėkymas ant vaikų nieko neduoda, jie tik pradėda tavę bijoti aš atsimenų mama rėkdavo, tai sakiau kad ant savo vaikų niekada nerėksiu, bet dėja rėkiu bet jau daug daug mažiau man tik darbas su savimi padėda per artterapija, buvimas pati su savimi, šokiai, baseinas, knygų skaitymas, bendravymas su bendraminčiais, skyriu sau ne mažaiu 2 val per dieną. Tada ir buvimas su vaikais buna produktivesnis

As ir jau visiskoj nevilty,vaikai pesasi kaip pasiute,sunui 14,dukrai 7,su vyresniuoju viskas gerai,geras ramus vaikas,bet maziuke vampyriauja,kiekviena ryta pradedam su pykciais,jai viskas netinka,pikta,atsikalbineja,jau rankos svyra,nzn.ka daryti,ir rekiu,paskui grauziu save,visiskai neklauso,tik jos norai turi but tenkinami...

o, kokia gera mintis! Reiks ir man pabandyti.


Mano dukrytei irgi buvo uzejes toks periodas, kazkur nuo 6 metu prasidejo panasus dalykai kaip ir pas jus . Pykomes smarkiai, bet paskui kazkaip as isrusiavau - jei del rubu, tai renkis pati, jei del maisto, tai as neperkalbama, jei del brolio, tai broliui tekdavo nusileisti, nes jis daug vyresnis. Jeivisokie norai - vis mane siuntinedavo tai vandens ipilk, tai obuoli paduok, sakydavau - PATI, viska daryk pati. Aisku, daznai nusileisdavau, viskas gerai, vistiek po truputi daro viska pati.
Bet labiausiai mane isvesdavo is kantrybes musu rytas. As rytais bunu labai pazeidziama, todel menkas, netiketas ivykis gali ismusti is veziu visai dienai. Rytas prasidedavo blogai, dukra pradedavo burbeti dar akiu nepramerkus, as imdavau bartis, atsikeldavo maziuke, turedavau tada ir ja maitint, tada...chaosas, velavimai i mokykla ir toliau visa bloga diena. Budavau nevilty, kad jai viskas blogai, visi blogi, pedkelnes kreivos, kuprine negrazi ir t.t.
Paskui paskaiciau straipni kazkur, kad jau geriau, kai vaikas pykdamas, burbedamas kaltina aplinka, daiktus, bet ne save, kitaip praras pasitikejima savimi. Tada as nustojau jai aiskint, kad ne aplinka bloga. Tiesiog leidau jai burbeti, tik su viena salyga, kad tai vyksta ne rytais. Mes susitarem, kad is ryto ji gali burbeti mintyse jeigu nori, bet man nieko nesakys, tiesog tyles. Tada ir sese neatsikels ir mama bus nepikta , laiminga, o diena man nesunku nekreipti demesio. Nuo tada ir dingo problema
O su maziuke (2m), kai labai didele aviza isdygsta, tai trumpai subaru ir iseinu is kambario. Po keliu minuciu griztu , istiesiu rankas ir sakau, na, ateik pas mamyte, apkabiinsiu, padainuosiu, pamyluosiu. Taip ir baigiasi pyktis.

Mano vienas is budu: Jei vyras yra namuose, paprasau jam pabendraut su vakuciu, o pati pasiimu zurnala ir nueinu i vonia atsisedu ant grindu, uzsirakinu duris, 10-15min paskaitineju, nurimstu ir vel griztu i gyvenima

ir as labai padeda

rekiu