Na dekui Dievui man sitaip nebuvo,as net negaliu apie tai pagalvoti kad galiu netekti savo pupuliuko
visada girdziu verksma isejus is kambario... o jei vaikas per visa nakti ismiega pirma nesidziaugiu, o begu prie lovytes ziureti ar kvepuoja... manau paliksiu ta perdeta susirupinima kur nors giliam miske kai mazylis taps gan samoningas ir gerai isvystis savisaugos refleksa...
atrodo jau didelė. Pasisukinėja viską. Bet kirba ta širdelė kai biški ilgiau garselio neišleidžia 
As ir dabar nemegstu garsiai muzika klausytis,as turiu girdet ka vaikai veikia kitam kambary ar lauke 
Nelaikau saves nei paranojike, nemanau kad buciau labai jautri...Bet leliuko kvepavima visada tikrindavau :DBudavo, kad kudikeli net pajudindavau, jei ilgiau sulaikydavo kvepavima. Atrodo pana paaugo, o as vis tebetikrinu ar kvepuoja. Aisku specialiai nesikeliu paziuret, bet jei prabundu, visada klausaus, o jei nesigirdi, istiesiu ranka paciupinet bent vaikuti. Uztat dziaugiuos, kad miegam vienam kambary. Ir net jei pietu miego vaikas ilgiau nei iprastai miega, vis kisu galva i kambari, paziuret ar viskas gerai 
As irgi vis prieinu prie lovytes patikrinu ar kvepuoja...kartais ir pajudinu kad isitikinciau jog viskas gerai...
Pirmom dienom kai iseidavau i lauka o mazylis namie likdavau, tai kosmaras, aplink,visur girdejau jo verksma, ieinu i laiptine-girdziu verkia,paskui praeina,ieinu i lifta vel verkia...nustoja... rakinu duris verkia..ilekiu i kambari : ojis ramiausiai miega..visai stogelis vaziavo...
Pirmom dienom kai iseidavau i lauka o mazylis namie likdavau, tai kosmaras, aplink,visur girdejau jo verksma, ieinu i laiptine-girdziu verkia,paskui praeina,ieinu i lifta vel verkia...nustoja... rakinu duris verkia..ilekiu i kambari : ojis ramiausiai miega..visai stogelis vaziavo...
QUOTE(virguliuke @ 2007 07 17, 11:54)
As irgi vis prieinu prie lovytes patikrinu ar kvepuoja...kartais ir pajudinu kad isitikinciau jog viskas gerai...
Pirmom dienom kai iseidavau i lauka o mazylis namie likdavau, tai kosmaras, aplink,visur girdejau jo verksma, ieinu i laiptine-girdziu verkia,paskui praeina,ieinu i lifta vel verkia...nustoja... rakinu duris verkia..ilekiu i kambari : ojis ramiausiai miega..visai stogelis vaziavo...
Pirmom dienom kai iseidavau i lauka o mazylis namie likdavau, tai kosmaras, aplink,visur girdejau jo verksma, ieinu i laiptine-girdziu verkia,paskui praeina,ieinu i lifta vel verkia...nustoja... rakinu duris verkia..ilekiu i kambari : ojis ramiausiai miega..visai stogelis vaziavo...
ir aš tikrinu prie nosiuko prikišus pirštą, ar kvėpuoja, ypač, jei ilgiau miega. Ir šiaip visokių baimių pilna, kurių auginant pirmą berniuką nebuvo nė kvapo. Atrodo, jau ir patirties šiek tiek yra, bet baimė neapleidžia
, nuo pat nėštumo pradžios visokių nesąmonių prisigalvoju 
As irgi tikrinu, jei per ilgai miega. Po gimdymo bijojau labiau, dabar viskas jau stoja i savo vietas, bet manau baimes pojutis niekad neisnyks, nes tai normali motinos busena. Gal galima tai pavadinti rupesciu. Juk galima bijoti ne tik mirties, bet ir daugelio kitu dalyku ( kad nesusizeistu, neuzsigautu, nesusirgtu, nebutu nuskriaustas ir t.t.). Galvoju, kad yra blogiau, kai nebijai, tai reiskia, kad nesijaudini del savo vaiko (kaip asocialios motinos).
Sekmes, sauniosios mamytes!
Sekmes, sauniosios mamytes!
Del kvepavimo, tai as irgi vis patikrinu, ar kvepuoja. Bet dar baisiausia, kad vis bijau, jog issprus is ranku, nuriedes nuo lovos, kai kazkas paima ant ranku, bijau, kad neismestu ir pan. Kartais tos baimes sumazeja, o kartais atrodo persekioja. Kazkokia nesamone.........
p.s. is dalies, tikiu, kad tai naturalu, nes myli ir bijai. Ir taip jau bus visa gyvenima. Dabar bijom tokiu dalyku, veliau bijosi, kad masina nepartrenktu kieme, po to, kad su bloga kompanija nesusidetu, blogo vyro nesusirastu ir pan ir taip toliau.
p.s. is dalies, tikiu, kad tai naturalu, nes myli ir bijai. Ir taip jau bus visa gyvenima. Dabar bijom tokiu dalyku, veliau bijosi, kad masina nepartrenktu kieme, po to, kad su bloga kompanija nesusidetu, blogo vyro nesusirastu ir pan ir taip toliau.
manau tai labai normalu.baime kad viskasmaziukui butu gerai per gimdyma baime kai gimes auga kad nieko nenutiktui tai motiniskos baimes ir jos apsoliuciai normalios 
kaip jau kazkas minejo..tokia baime kaip savisaugos refleksas,kad neuzsimirshti...Manau svarbiausia buti atidziai ka duodi,kur lialius,ka veikia..tada ir ta baime taps kitokiu jausmu...ash neleidziu sau tokiu "nesamoniu".stengiuosi leisti jam pazinti viska,bet ir kartu akylai saugau...pasimokiau kai nedavertinau mazojo sugebejimu,atrode nepasisuks,nedashlaius..kur tau ir dashlaiuze ir paskuj nuo lovos...buptelejo pora sykiu,nuo to karto viskas,tik ant grindu,arba pririshtas apsauginiais dirzais vezimeli..o baimes netekti mazylio...nu kam bereikalingos mintys,tushchiai eikvojama proto energija??Neteksiu,tai ir galvosiu..o dabar apie kitus dalykus reik galvoti ir megautis su mazuoju ir juoktis su juo ir steneti kai paskutini plauka pesha,bet matai,kad patenkintas che che Dziaugtis gyvenimu,megautis motinystes laime,didziuotis turtu kuri Dievas atsiunte,o nebijoti...
QUOTE(Ash_taippat @ 2007 08 24, 18:21)
Cia aisku biski nusisnekejai...
