Nebegaliu ramiai skaityti jūsų pasisakymų ir tiesiog degu baltu, juodu ar dar kokiu ten pavydu...
Tiesiog esu įsimylėjusi Krymą!!!
Esu buvusi gal 10 kartų. Nuo mokyklos, studijų laikų lėkdavom su kuprinėm į kalnus, į urvus, o vėliau - daugiau pižoniškai į Jaltą, anot mano vyro, "rurų deginti". Jis vis dar vežasi rimtesnių turistų grupes į pėsčiųjų ar dviračių žygius, o aš tuo tarpu susimesdavau savo šmutkes, kelias drauges į kompaniją, ir pirmyn į Jaltą. Tiesa, visada važiuodavom traukiniu, ir dėl pigumo, ir dėl egzotikos. Jei keliauji su draugais, kelionė neprailgsta niekada, juk kada ir kur turi tiek laiko pabendrauti, geriau pažinti artimus žmones? O egzotika, - tai stotyse kibirais parduodami abrikosai, riešutai, baklažanai. Kryme jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Visada puikus oras, nepakartojama gamta, daug istorinių vietų, o jau pramogų - kiek širdis geidžia: kalnai, urvai, šilta jūra(didelis pliusas), puikūs Massandros (ir ne tik) vynai, paprasti žmonės (ruskaja duša)...o tie vakariniai pasivaikščiojimai, dailininkų kvietimas pozuoti, suvenyrų kioskeliai...Paskutinį kartą buvau prieš trejetą metų,po to leliukas privertė atidėti keliones, bet jau kitą vasarą arba rudenį tikrai važiuosiu ir dukrytę kartu vešiuosi.
Visiems, vykstantiems į Krymą, linkiu kuo nuostabiausių akimirkų,lengvos kelionės,skanaus vyno,ir tikrai žinau, kad abejingo nebus nei vieno.
Matau pasaulį ne tokį, koks jis yra. Matau pasaulį tokį, koks pats esu.
Va, prisegu nuotrauka kaip atrodo plackartas 
, juk tame pragare izbuti teks kelias dienas 
Taip kad - pirmyn, ir nebutina laukt, tik poilsis bus ramesnis 
Su vaikučiu iki metukų gal ir lengviau, o dabar jau pats lindimas, lipimas, bėgimas... Dar metelius palauksim. 
