





Dar kol manes nebuvo, turejo drauge, kur gal neatlaike itampos ir pykdavosi, nes daug demesio jis skirdavo draugams, kai atsiradau as, pastebejau, kad jo draugai nepatenkinti, nes as norejau kad as jam buciau vienintele, o jo draugai slapta pareiske, kad jis praras draugus per mane. Nu kas keisciausia kad jo draugai ne vien vaikinai, ber ir merginos, bet jie jau netgi turi savo gyvenimus ir gyvena kartu, netgi seimas sukure. Dar draugystes pradzioje viena jo is draugiu sako: zinai, jis labai pasikeite, nes niekas apie mumis nebesokineja, o sokineja apie tave


Kazkaip, as del savo mylimo zmogaus viska galeciau paaukoti, apginti, daug ko atsisakyti, ir pan., o jis kazkaip ne, ir niekados neapgins manes nuo savo draugu, negi jis dabar pyktusi del manes?

Na cia turbut yra normalu, nezinau



TEMOJE PADARIAU KLAIDA: VYRAS (o ne vyros) IR JO DRAUGAI BEI DRAUGĖS

