QUOTE(Subjektyvi @ 2009 06 05, 15:57)
alfija, tas gerumas, mandagumas ir kultūringumas kartais turi ir kitą medalio pusę. Deja jautresni, meniškesni geruoliai - mandagumo pavyzdžiai nepajėgūs pakovoti už save tose nemeniškose teritorijose, ypač tuomet, kai reikia parodyti iniciatyvą, verslumą, mokėti parduoti save. Arba kai reikia kardinaliai pakeisti gyvenimo kryptį, profesiją. Jiems trūksta to lankstumo, naglumo ar kt. šiek tiek agresyvesnių pozicijų tam tikrose situacijose. Ne blogaja prasme, bet geraja. Todėl tampa plaukikais pasroviui ir pasiduoda aplinkinių įtakai. Jie geri žmonės, bet deja nepasiruošę atlaikyti gyvenimo vėtras.
visiškai nesutinku. Mandagumas, kultūringumas dar niekam ir niekada nesutrukdė siekti savo tikslų ir jų pasiekti. Jei tai tikros vertybės, vėlaiu gilinamos ir virstančios į erudiciją. Jei jei po mandagumo ir kultūringumo kauke slepiasi asmenybinės problemos, kurioms tavrkyti yra reikalingas specialistas, tada taip- trukdo. Bet taip yra visose srityse bet kurioje, į kurią pirštu bebesi. Subjektyvi, jei žmogus pats neprisiims atsakomybės už save, nematys savęs- jam trukdys viskas mokyklos, tėvai, gydytojai, vaikai, anūkai darbdaviai ir etc. Nieko netrūksta tiems čiurlionio mokyklos buvusiems ir esamiems. Jei tėvai klausėsi ir įsiklausė į vaiką, jei vaikas visą savo kelią rinkosi pats, jie tėvai, ne mokykla, o tėvai matė savo vaike vaiką, o ne siekius ir būsimus meninkus- iš tos mokyklos išeina pilnavertės subrandintos asmenybės laisvos visame savame gyvenime. Bet jei yra atvirkščiai, tada žinoma kad jie ir lieka tais inkščiančiais, nepripažintais genijais taip sakant, taip ir nesugebantys savęs nei realiai pamatyt, nei įvertint.
Aš tau galiu pavardinti dešimtim baigusių mokyklą ir pasirinkusių mediko, biologo, fiziko profesijas, kelis matematikus žinau. IR nė vienam ten nebuvo blogai- nė vienas nedejuoja. Dejuoja tie, kurie save matė įžvelgė ir tapatino save su menu- aš meninkas. Netiesa, fikcija visa tai. Šita mokykla labiau neikuri kita gali būti tramplnu į meninės pakraipos profesijos pasirinkimą- bet ne daugiau. Dešimtimis meninkų nebūna, jie nereikalingi iš esmės solistai ar orkestrantai, choristai ir etc. Ta mokykla be meninės pakraipos dar labai daug, skirtingai negu visos likusios, labai nuosekliai ir kryptingai užsiima asmenybės ugdymu, brandinimu. Va tai aš ir vertinu labiausia, tai daugiausia yra tai ką dar be manęs mano vaikams gali duoti kiti žmonės.
O dėl korepetitorių samdymosi, Subjektyvi, korepetitorius samdosi beveik visi būsimieji abiturientai, ir apskritai nuo dešimtos klasės imtinai. Aš pati kelių draugų vaikus mokau chemijos ir biologijos, mokiniai jie gabūs, viskas su jais gerai- pedagogų nėra. Mokyklose gi viskas kas nuo karo ir maaro atliko.
Ir dar, dabar gi visose mokyklose yra tas vadinamas prfiliavimas, kada vaikai renkasi tiksliuosius arba humanitarinius pokaripius ar kaip ten. Ir norint ką nors keisti tiems visiems profiliuotiems niekuo nelengviau negu čiurlioniukams.
O ar mano nuo ryto iki vakaro mokosi mokykloje vienoje, ar nuo ryto išėjęs į vieną, paskui kryptingai iki vakaro juda nuo vieno korepetitoriaus iki kito, paskui ruošia mokklines užduotis ir dar korepetitoriaus užduotis jokio skirtumo nematau.