M.K.Čiulionio menų gimnazija

Nieko blogo tik truputi netiesos, nuo kurios visiems kitiems nezinantiems plaukai pasisiausia.
Gerai, kad dar neparase, kad vaikai mokosi prie zibaliniu lempu ir uz bausmes klupdomi ant zirniu

tam, tam adresatui. Pati Motina nelabai supranta mokyklos sitemos. Viena yra paruošiamoji klasė, ir visai kita jau pradinė. Prisitaikys ir ji. O pirmiausia tai reikia suprasti viena, kad šitos mokyklos nereikia lyginti su kitom, nes Vilniuje tokių analogų nėra.

Labai gera mintis, tad ją pratęsiant.. Kadangi analogų nėra, tai ir rekomenduojama labai gerai pagalvoti, ar tikrai to reikia jūsų vaikui. Ar galėsite susitaikyti su tuo, kad bus reguliarios atrankos - konkursinės klasės, kur lems jūsų vaikų likimą. Gal iš aukščiau bus pasakyta, kad tiek vaikų gali pereiti į kitą klasę, o tiek ne, ir jūsų vaikas "susiklosčiusių aplinkybių" dėka (talentas ir gabumai čia ne prie ko, nes gal pereis labiau nusipelniusių tėvų vaikas, labiau nusipelniusio pedagogo auklėtinis ar pan.) nepereis į kitą klasę po tiek metų arimo. Ir kaip jis po to gyvens, kaip mokysis, ar sugebės pritapti "normalioje" mokykloje, sugebės mokytis tiksliuosius ir kt. mokslus, kurie galbūt buvo ne tokio dėmesio centre, nes muzika buvo prioritetuose. Net ir baigus, kokios perspektyvos? Jei nesusiras normaliai uždirbančio vyro ar nesusiras kitokio darbo, gyvens jei ne skurde, tai ant išgyvenimo ribos. Po tiek metų arimų ieškos papildomo uždarbio restoranėliuose, ieškos privačių pamokų ar ardysis per tris darbus. Lietuva labai vertina savo kultūrinius darbuotojus, ant rankų nešioja.. Kokios perspektyvos gauti darbą muzikos mokyklose? Oi, vaikel.., ten savi klanai, pensininkai, kurie dirba ir dirbs iki grabo lentos, ir kt. niuansai. Ir kiek tų mokyklų ant mūsų kaimo? Ant rankos pirštų suskaičiuosi. O kiek muzikantų kasmet paleidžiama į pasaulį? V.ž.

Ar galėsite susitaikyti, kad jūsų balerina, akių šviesa, dėl pinigų trūkumo eis dirbti kasininke - konsultate, go-go šokėja ar šoks kokiame naktinio klubo kabarete, nes atlyginimai mūsų teatruose "katino ašaros" arba ne visos ir į juos patenka. Nebent ji bus prima balerina. Apie problemas su sveikata, sąnariukai, keliukai, stuburai ir kt. net nekalbu.

pradžia tikrai puiki.. Bet kam paskui bauginti. aš neabai įsivaizduoju kas tau toj mokykloj taip nepasisekė,ir kas tau buvo taip blogai- bet nuoskaudom lieti, nu adresatas ne tas. Tėvam savo, jei dar jie yra, piktinkis, ten tos teisybės ieškok. Viskas, ką tu toliau sakai yra pritaikoma prie bet kurios mokyklos, prie bet ko, maždaug prieš persikraustydami į kitą miestą pagalvokit. Nu ne taip tu formuluoji. Reiktų formuluot kitaip- mieli tėveliai nekapsėkit vaikams ant smegenų, kad jie žvaigždės, kad jie be galo išskirtiniai, irt.t., tėveliai nepamirškit patys pasirūpinti ir bendruoju vaiko ugdymu, bendraisiais dalykais. Dalykiškus patarimus dalinti reikia- jei jau patarti taip norisi. Siaubai ir baubai klanuose ten nesėdi, kada tu paskutinį kartą toj mokykloj buvai? Ten pedagogai yra bendro amžiaus vidurkio, kaip visose kitose mokyklose, šiek tiek vyresni dirba dailės skyriuje. Mano giliu įsitikinimu kaip gydytojas, taip ir pedagogas apie ketvirtą dešimtį yra kokybiškai geresnis, nei tik baigęs Ypač tai sakytina apie šią mokyklą. Čia darbo yra daug ir su vaikais- juos suprast, ir su įnoringais tėveliais. O svarbiausia tėveliai turi girdėti savo vaikus- kada jiems sunku, ir kada jiems per sunku.

Pritariu visu 100 procentų. Ar žinote, kokie honorarai skiriami rimtosios muzikos atlikėjams už koncertus, kuriems ruošiamasi mažiausiai kelis mėnesius? 300 lt - ir tai jau yra labai gerai. Ar teko pasidomėti, kiek dabar uždirba muzikos mokyklos mokytojas? Kas, kad baigtos visos magistrantūros, aspirantūros ir dar kokios stažuotės užsieniuose, žodžiu, pasiektos visos įmanomos profesinės aukštumos?
Dabartinė situacija Lt tokia: iš solinės ar apskritai koncertinės veiklos nepragyvensi (kas moka ir turi ryšių, pramušinėja įvairius projektus, bet tai - tikrai ne pastovios, o greičiau papildomos, nestabilios pajamos) ; iš mokytojo algos - irgi sunkiai, bet to, kaip Subjektyvi ir rašė, ne kiekvienam pasiseka muz.mokykloje įsidarbinti; visi mano kolegos be išimties laksto per kelis darbus, o po darbų dar groja "chaltūrose" (šventėse, vakarėliuose etc.), kad kažkaip pragyventų. Beje, krizė ir tas chaltūras gerokai apkarpė, kadangi žmonės muzikos paslaugų nelaiko būtiniausiomis ir esant finansiniam stygiui, yra linkę pirmiausiai jų atsisakyti.
Dirbantys orkestruose kaip taisyklė oficialiai gauna minimumą, visa kita "juodais", arba išvis, tik pagal autorines sutartis, taigi, negali, tarkim, pasiimti paskolos ar būti garantuoti dėl stabilaus savo atlyginimo.
Visa tai man neatrodo adekvatus atlygis už tikrai labai rimtą ir labai sunkų darbą (paskaičiuokim, kiek metų reikia mokytis, kad taptum muziku...). Todėl, mano nuomonė tokia - jei vaikas tikrai supergabus ir negali gyventi be muzikos, tada taip, jo vieta MKČ . Jei vaikas neišskirtinių gabumų, tada geriau apsiriboti muzikos mokykla, būreliu ir pan. Kai kurios čia rašančios mamos beveik sulygina MKČ su eiliniu būreliu, argumentuodamos, kad va, vaikui yra užimtumas, nereikia jo kažkur papildomai vežioti etc. Tai nesulyginama. Lyginkite geriau su profesionaliu sportu - nes muzikas profesionalas turi labai daug dirbti ir labai daug ką paaukoti vardan nelabai aiškios ateties.

Gal kiek patosiškai čia surašiau (įkvėpimas pagavo ), bet ...yra, kaip yra.
Papildyta:


Tai kad nebaugina Tik bando atverti akis, kad paskui netektų graužtis dėl dužusių ilizuijų

Visom keturiom pritariu

kazkaip didziausias piktumas cia is muzikantu puses

Atsiprašau, bet labai noriu pasinaudoti proga. Apie problemas su keliais, sąnariais ir t.t. esu girdėjusi. Gal galite patikslinti - ar lankant baleto būrelį (neariant žiauriais krūviais) irgi gresia tos pačios problemos?

Viską ji taip formuluoja. Aišku, kad tėvai turi visa tai pasverti ir pamatuoti. O ne mokykla. Ir ne pats vaikas, kuris tiesiog yra per mažas.
Ir diskusija ši išsivystė todėl, kad atrodo, jog kelios džiūgaujančios dėl vaikų spindinčių akių mamos tiesiog nieko nenutuokia apie darbą ir krūvius, laukiančius jų vaikų. Bei labai neaiškią ateitį, už kurią mokės ne tik vaikas, bet patikėkit - ir tėvai.


O va čia tai jau užlenkta. Ką reiškia "pasirūpinti"? Samdyti korepetitorius? Juk MKČMM yra IR VIDURINĖ mokykla. Niekam ne paslaptis, kad prioritetai ne tik kad kitokie, bet jie TIEK kitokie, kad pagrindiniai mokslai yra nežinau kelintoje vietoje. Tai jau yra mokyklos, ne tėvų problema ir rūpestis.

Aš irgi muzikanto duoną lyginu su profesionaliu sportu. Be išeiginių, be atostogų. Tos pačios kasdienės "treniruotės", tik vadinamos "repeticijomis". Menkiausios atostogos - žingsnis atgal. Ir nuolatinė grėsmė, kad rezultatas gerėja, gerėja, o prieš lemiamas rungtynes (egzaminą, konkursą) - imsi ir perdegsi. Labai gerai surašėte. Labai tiksliai. Jokio patoso nematau.


Nežinau, kur jūs piktumą ar piktumus įžvelgiate.
Esu iš palaikančių nuomonę, kad MKČMM tik ypatingai apdovanotiems vaikams, kurie ar MKČMM ar 1-oj proftechninėj mokysis, vis tiek bus muzikantai, nes bus muzikantai. Perfrazuojant vieno žymaus smuikininko pasakytą frazę "tūkstančiai pašauktų, vienetai išrinktų", būtent tiems "išrinktiems vienetams".
Ir nesu muzikantė. Tiksliau netapau ja, nes lemiamu momentu nusprendžiau, kad eisiu kitu keliu. Manau, kad gali kilti įtarimų, jog mirtinai pavydžiu muzikantams ir iš pavydo griežiu dantimis. Kad netapau muzikante nesigailėjau nė vienos akimirkos. Gailėjausi dėl vieno vienintelio dalyko - dėl to, kad negrodamas akimirksniu "prarandi formą": po kiek laiko pirštai nebebėga taip, kaip bėgo ir nelieka malonumo "pagroti sau". Taigi, instrumentą teko palikti ramybėje.
Gaila įdėto darbo, bet neišliekančių rezultatų.

toks jausmas kad įstojus į pirmą ČMM klasę kelio atgal nėra - vaikai pasmerkti rinktis muziko kelią labai jau jus dramatizuojate viską. Aš tik siūlau nespausti vaiko, atidžiai jį stebėti, reaguoti į jo spindinčias akis ( ) ir nekelti jam nepakeliamų tikslų.

Yra, yra. Diskusija ir yra apie tai, kaip nepražiūrėti kada jau laikas MKČMM sakyti "ate". Kaip nesupainioti savo norų su vaiko spindinčiom akim. Arba pamatyti, kad kitoje mokykloje akys spindėtų labiau. Arba laiku suprasti, kad akys spindi ne džiaugmu, o todėl, kad temperatūra pakilusi. Pacituokite savo žinutę, kurioje jūs tai siūlėte, arba iš viso ką nors konstruktyvaus siūlėte. Iki šiol tik demonstravote emocijas: džiaugsmą, kad įstojo, pergyvenimą, kad nenoriai groja, džiaugsmą, kad persilaužė, na ir apsiepitetavote.

Ne liepiu, o siūlau. Skirkit paliepimą ir siūlymą. Ir paprašyčiau į mane kreiptis be familiarumų. Be to ne išsilavinimu, o išprusimu. Ar ir šių dviejų sąvokų neskiriat? Prašyčiau remtis citatom. Nes kiekvienas gali pasakyti, kad ten parašyta, jog visi lankantys muzikos mokyklas bus sodinami kaliūzėn. Cituokit, ne tik savo išvadas rašykit.
O kokie tai būreliai - stebuklingi? Kaip žmogų aš jus suprantu - aš irgi bijau prarasti darbo vietą. Bet neagituoju savo klientų bėgti mitinguoti ir piketuoti ir nekeliu nacionalinės "palundros". O kadangi muzikos mokyklos nesugrius, galėsit garbingai prisiimti sau nuopelnus didvyrės, išsaugojusios muzikos mokyklas.
Jeigu įdomu, žmogus, su kuriuo kalbėjau atstovauja mokytojų poziciją. Netgi labai atstovauja mokytojų poziciją. Matyt yra mokantys įsiskaityti muzikos mokyklų mokytojai ir norintys "kovoti nagais-ragais" mokytojai. Nesvarbu už ką. O ar nenorėtumėte savo energijos nukreipti kokia nors naudinga linkme?