M.K.Čiulionio menų gimnazija

Rezultatai muziko profesijoje - labai efemeriški. Nuskambėjo ir neliko. Neįrėminsi, nepakabinsi ant sienos, neužfiksuosi - faktiškai, kas dieną iš naujo vyksta kova, kad bent jau išlaikyti turėtą formą

toje pacituotoje žinutėje ir siūlau

beje norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą , kuris mums buvo svarbus renkantis mokyklą vaikui - tai aplinka, kontingentas. Ar atkreipėt dėmesį kad paaugliai šioje mokykloje KITOKIE? tarpusavio bendravimas, išvaizda, elgesys....tikrai skiriasi nuo paauglių, kuriuos matau pro savo langus (gyvename netoli vid.mokyklos).

Flight, galima įsirašyti savo atlikimą

Aaaa. Na, kadangi šitai jau siūlė Motina ir dar kažkas ir visos kalbėjo apkalbėjo, tai dovanokit, nesusipratau, kad ir jūs suskatote siūlyti tokią "naują" mintį. Taip, KITOKIE. Anksčiau nei kitų mokyklų mokiniai išmoksta rūkyti ir vartoti alkoholį. Nepykit MKČMM giriančios. Taikau ne MKČMM mokiniams, o visiems "muzikai prijaučiantiems". Žinau iš savo patirties, kaip geros mergaitės, mokyklos pirmūnės, muzikantės-menininkės rūkyti pradėdavo anksčiau nei baisiausi klasės chuliganai. Nes "priklausė bohemai". Koncertinėse kelionėse stabiliai buvo vartojamas alkoholis. Ne iki žemės graibymo ir niekas ten nei pasigėrė, nei persigėrė, nei vėliau nusigėrė. Bet girtuokliaujama buvo nuolatos. Apie rūkymą iš viso nekalbu. Taip, dabar galima. Prisiminkite, kad ne taip jau seniai įsirašymas buvo prabanga.
Ir... ką su tuo įrašu veiksite? Pvz. vieną sykį nutapytą paveikslą galite metų metus, amžių amžius eksponuoti. Galbūt niekada nieko nė arti stovinčio nebenutapyti. Arba knyga. Užtenka vienos genialios knygos (oi, kaip skamba idiotiškai, bet turbūt suprantate, ką noriu pasakyti) ir esi "atlikęs misiją žemėje". Muzikinis kūrinys taip pat turi išliekamąją vertę. O atlikimas, deja, yra čia ir dabar.

alfija, kalbant apie mano asmenį, mane nuvylė viskas, apie ką jau rašiau. Labiausiai nuvylė supuvusi sistema, klanai, tas suknistas primityvus "labiau nusipelniusių" tempimas už pakarpos ir tikrų talentų žlugdymas, kad įtiktų kažkam. Aš labai laiku supratau, kad reikia keisti gyvenimo kryptį, nes prapulsiu, tiesiog elementariai prapulsiu gyvenime. Nors turiu absoliučią klausą, buvau pirmaujančių sąraše ir konkursų laureatė. Ne šiaip sau kažkokia žioplė ar "neudačnikė". Todėl kibau į normalius mokslus, muziką palikau kaip hobi (nors širdis plyšo) ir gyvenimą apverčiau, nes charakteris nepavedė. Sukūriau savo verslą ir normaliai gyvenu. O jei būčiu likusi? Nežinau. Žinojau, kad prieš vėją nepapūsiu, Tadu Blinda nebūsiu, o LT menininkai yra ir bus pasmetinukų vietoje. Labiausiai gaila parduotų vasarų ir vaikystės nebuvimo. Kasdieninis grojimas po kelias valandas ir nuolatiniai stresai dėl įskaitų, egzaminų, ypač dėl tų, kur buvo sprendžiamas mano likimas, klausantis už durų visas tas intrigų tarp mokytojų diskusijas, kai tavo likimą lemia ne 4+, o 4-, nes "taip reikia". Tais laikais tai labai daug reiškė, kas pamena, tai supras. Niekada nepamiršiu, kaip patys topiniausi dalykai besimokant buvo valerijonas ir kartus šokoladas bei skrandžių skausmai, kas yra stresų pasekmės, o ne sriubų nevalgymas. Apie tai, kad dėl įtampos silpnesnių nervų vaikai patenka į psichologų ar psichiatrų rankas berods jau rašiau.

Žinau kas dedasi filharmonijoje, visuose orkestruose, muzikos mokyklose ir kt., kur sulindę mano klasiokai ar draugai. Todėl ir žinau apie visokias "piderastijas" ir kt. nesąmones, gyvenimą pusbadžiu ir bandymą išgyventi, žeminantį orumą kapeikų gaudymą ir kaulijimą, kaip perspektyvūs talentai prasigeria dėl to, ko nebegali pakelti. Ar žinote kaip suspaudžia širdį, kai pamatau exčiurlioniukus dirbančius parduotuvių konsultantais, naktinių klubų šokėjais, restoranų muzikantais (manai malonu sėdėti ir žiūrėti į tą pažeminimą?), tiesiog eiliniais firmelių žemiausios pakopos darbuotojais, kur nereikia nei super išsilavinimo, nei visų įmanomų muzikinių žinių. O labiausiai suspaudžia širdį pasikalbant su klasiokais apie jų kasdienybę, iš kokių pajamų jie stengiasi išgyventi.

Galbūt. Bet atskleisiu paslaptį, kad lygiai taip pat gali išauklėti nečiurlioniuką, o "eilinį" vaiką. Viskas priklauso nuo suteikiamo išsilavinimo, papildomų žinių ir galų gale nuo šeimoje puoselėjamų vertybių. Jei man reikėtų saviems vaikams perteikti mano nuomone reikalingas žinias, aš jiems suteikčiau ir suteikiu. Bendrą supratimą apie gyvenimą ir kt. - taip pat. Pagrindinis skirtumas tarp tų vaikų ir maniškių toks, kad lavinu ne muzikinius sugebėjimus, o akcentuoju smegenis, į tai įeina platesnis spektras. Ne tik užsienio kalbos ar tam tikros sporto šakos, bet ir kt. dalykai, nenoriu čia plėtotis. Bet tokie dalykai, kurie jiems gyvenime pravers įvairesnėse gyvenimo ar profesijos srityse, o ne palyginti siauroje.

Jūsų irgi to paties paklausčiau. Nenusibodo šaipytis iš visų Vienintelė iš šitoj temoj pasisakančių esat nemandagi ir netaktiška, gal pasivaikščiokit po kitas temas, atrasit savęs vertų pašnekovių Net nemalonu su jumis diskutuot, nes Tamstos postuose per daug ryškiai atsiskleidžia jūsų IŠPRUSIMAS.

Atsiprašau ,neišlaikiau

paskaičiau ir pagalvojau kaip pasikeitė laikai, nuo tada iki dabar. Šiandien. Kaip rytoj bus nežinau. Neformaliojo ugdymo būreliai sužlugdyti beviltiškai, ktokios užklasinės veiklos irgi nėra. Visi tie būreliai visur kitur tie būreliai sakykim smarkokai kandžiojasi, jei nesakyti neįperkami. O tie urie įperkami- jaunųjų technikų , tai į juos prieš pusantrų metų užsirašyt reikia, kad patekti. Muzikos mokyklos, nežinau nieko apie kitas- susidūrus esu tik su Karoliniškių, kaimynų dukra užsuka pagroti irgi antrokė.. Graudu, geriau visai negroti. O klausa kokia pas mergaitę .
Tai va dabar šita mokykla yra kaip kokia oazė, dėmesio tam vaikui, vaiko užimtumui, nepalikimo jo likimo valiai ir tikrai visapusės asmenybės ugdymo. Jiems gi su jų moksleivio pažymėjimais atviras ir opehauzas, ir dramtetris nuolaidos filharmonijoj. Manasis mažasis ir didieji gi buvo visada lankytojai, ir yra . Nemokau ir nenoriu kad mano vaikas būtų žvaigždė, jam reikia to grojimo, ir kol tai jam reikalinga- jis groja, paskui matysim, jei nenorės ir motyvuotai nenorės- galės mokytis kitur. Nemanau, kad jis turės problemų kažkokių kitur pritapti, jis lengvai pritampantis, mums pasisekė- jis nejaučia tos konkurencijos sau klasėje, nes pas jį visi stygininkai ir tik jis ir itas berniukas fortepijonu groja. O kitų vaikų tarppusavio rietenos nelabai dmina- jis draugas visiems. Mūsų mokytoja jauna, jie vienas kitam labai tinka- tas ryšys artimas. Mūsų mokytojai pačiai niekas pagalių įratus, bent jau mokykloja ir kaišioti nebando, kaip akedemmijoj jai sekasi dirbti aš nežinau, bet ji tikrai labai korektiška. Vaikų, mokinių ji turi labai nedaug, bet tikrai išmoko. Mūsų mokytoja nesifiksuoja ant pažymio- ją labaiu domina pats procesas, nefiksuoja to rezultato, manau tai labai gerai- nepririšti vaiko prie pažymio. Na prie taško.
Esant kitokiom sąlygom tavo aprašomom, aišku, kad sunku. aš negaliu pasakti, kad aš nematau tėvų įtikinusių vaikus jų nepaprastu tobulumu, kai kartais taip ir nebūna. Kaip kokius trūkumus aš matau, bet nesiūlau nei sau nei vaikams- ant jų fiksuotis. būna kitaip. Bet šiaip, šiaip tai mokykla su savo ir užklasiniu lavinimu,ir kultūrinimosi palengvinmu yra labai žavi ir tai duda daug. Pasikeitė- nuo tavo aprašomų laikų - ji paskeitė, arba mums tiesiog pasisekė, gal kad nesveržiam į tas žvaigždes na tokias su ligos sindromais. O gal todėl, kad ir Aistė ir rimantas šiandien , teisingiau anksti patys priėmė sprendimą- kad jie bus tais meninkais, jei turės papildomą uždarbį savam menui išlaikyti. Ar jiems savęs gala- sako, kad ne. Po kelių dešimtmečų nežinau ką pasakys. Mažasis , jis ir yra mažasis, bet kai jis kalba ką jis dirbs, ir kokią mediko profesiją jis rinksis, tikrai nepuolu sakyt- na ką tu mielasis- tu gi pianistas būsi.

Iš LABAI IŠPRUSUSIŲ - ne. Jau supratau, kad savo akyje dramblio nematot. Galit nebedemonstruot.

Gal jūs man neaiškinkit, po kokias temas man vaikščioti, o aš jums nesakysiu, kur jums eiti...
Nežinau, atsiskleidžia ar ne mano išprusimas - tai nėr svarbu. Svarbu kad jūsų ir jūsų teisininkų išprusimas - kaip ant delno.
Nieko tokio, ne jūs viena nusigiežiat. Ir ne jums vienai tiesa sukelia pyktį. Ir norą tiesą pasakiusį apkaltint visomis Pasaulio nuodėmėmis. Situacija beveik visur tokia. Todėl, kad tai - neformalusis ugdymas. Buvau nemaloniai nustebinta, kai išgirdau, kokias programas vaikai groja. Kiek prisimenu iš savo laikų, pirmoje klasėje "pastatė rankas", pagrojau tris ar penkias daineles ir gavau pirmą vadinamąją "stambią formą". Pirmos klasės antro pusmečio egze jau grojau "stambią formą". O toliau kiekvieną pusmetį - stambi forma + techninė pjesė + lyriška pjesė. Vyresnėse klasėse dar + polifonija. Per metus - 2 tokios programos + techninės įskaitos programa: gamos ir etiudai. O gal tik vienas etiudas - dovanokit, niepomientam, senatvė.
Dabar NĖRA tokių reikalavimų. Ateina vaikai į egzą, prasigrojinėja, mintinai nemoka - ok, šito kūrinio negrok. Pagroja 2 kūrinius vietoj 3. Gauna 10, blogiausiu atveju - 9. Apie "stambios formos" grojimą kalbų nėra.
Paklausiau vienos mokytojos (iš tos pačios Karoliniškių mokyklos). Atsakymas paparastas - neformalusis ugdymas. Kiek vaikas gali, tiek groja. Reikalavimų programai nėra. 7 klases baigia ir diplomą gauna grieždami polkutes.

O B. Dvarionas jums nelygis? Šiaip vertinant įvairų nef. ugdymą, galima rasti absoliutų dilentantizmą ir normalų lygį, tiesiog viskas remiasi arba į pinigus, arba į laimingą atsitiktinumą. Bet visuomet galima rinktis.

Ar dabar MKČ galima pačiam pasirinkti specialybės pedagogą? Ar mokaisi pas tą, kurį paskiria mokykla.

be abejo sutinku su jumis. bet vistiek norisi kad vaikas salia saves matytu kuo kulturingesnius zmones
Papildyta:

galima rinktis

Čia jūs taip drąsiai teigiat apie visas muzikos mokyklas???
Papildyta:

Nu mažu tikrai nebėr reikalavimų, gal aš jau atsilikus kokia, reiks užklaust kolegių Diletantizmas, ne kitaip

Lygis. Ir toji pati Karoliniškių muzikos mokykla - lygis. Rimtai. Ir vienoje, ir kitoje yra puikiai grojančių vaikų. Apie pedagogus nė nediskutuoju. Ne jie gi sugalvojo visus šituos "neformalius ugdymus". Bet... anksčiau buvo laikomasi labai aiškių reikalavimų. Pabandyk į egzą tik su pjesėm atpjauti. Kad ir cielom 5. Jaučiu nė trejeto sumauto negautum.
Dabar tokių reikalavimų nebėra. Iš to kartais gaunasi velniai žino kas. Kaip jau rašiau, mokytoja paaiškino, kad ji negali reikalauti. Nes tai - neformalusis ugdymas.
Kai kurios muzikos mokyklos (mano supratimu) nesurenka vaikų. Kaip kitaip paaiškinti, kad vaikas iš vidurinės mokyklos parsineša lapelį, kad yra kviečiamas stot į muzikos mokyklą? Ir dar būsimas mokytojas (kuris tą vaiką vidurinėje patikrino ir pakvietė) tėvams paskambina...

Ne, nekalbu apie muzikos mokyklą "Lyra" Ten viskas nuostabu ir puiku: pedagogai išskirtiniai, mokiniai - talentų rinkinys. Praktiškai čiurlionkės filialas. Net "krūčiau" už čiurlionkę. Tinka?
Kiek pamenu, jums nemalonu su manim diskutuoti, tai nesivarginkit. Tiesiog nebekreipkit į mano žinutes dėmesio. Nes vis tiek atidžiai neskaitote, o man kiekvieną kartą aiškinti, ką reiškia žodis "beveik" - nuobodu ir nematau prasmės.

Čia jūs man taikot epiteta? aš ir netaikau į profesionales. Dirbu kitoj srity ir su muzika tesusijusi tiek, kiek groja mano, mano draugų ir giminaičių vaikai.
Tikiuosi neprireiks vardinti, pas kokius mokytojus, kokiose mokyklose kokiose klasėse ir ką groja/grojo.
Taip kad išmanyti derėtų jums. Deja.
Būtinai užklauskit. Ir čia parašykit, kokias programas privalo "pagroti" pirmokai-septintokai. Ir dar apie konkursus, kur visi dalyviai gauna po pagyrimo raštą užklauskit. Gal ir mane apšviesit.