QUOTE(Mylimukas @ 2007 04 26, 11:12)
Zinai,cia teorija.Praktika daznai su teorija kertasi.Ir be to judesio puikiausiai valgo.
Ir del ciulptuko iki 3 menesiu nesutinku.Kartais,ypac berniukai,buna tokie ciulpiniai,kad ,negave ciulptuko,is mamytes daro nuolatini ciulptuka,arba ciulpia savo rankyte,paklode,antklodeles krasta.Po 3 menesiu,kai praeina vargai su pilvais,vargu ,ar prasminga prie ciulptuko pratinti,jis jau be jo gali gyventi.Vaiku visokiu buna-vieniems ciulptuko neikisi,kitiems jo verkiant reikia ir tragedija,jei jis kur nors pasimeta . Mano zuikiai vieni be ciulptuko uzaugo,kiti-su,bet kad ciulptuko zindimas turetu poveiki pieno gamybai,tikrai nepastebejau.Gal tai aktualu mamytems su nedaug pienuko,bet kai piene maudaisi,ciulptuko davimas/nedavimas nieko nebereiskia.

Pritariu
Žinai
Raideles mes visi žinom, kad praktika labai dažnai prasilenkia su teorija

Visokių leliukų būna ir mamyčių su visokio lygio kantrybėm būna. Aš jau antrą maitinu, bet ta pradžia tai buvo labai sunki. Ir sunku morališkai, nes turi būt visada šale ir atrodo kad net į WC nueiti problematiška

Tai aš manau geriau vaikui duoti čiulptuką, negu duoti mišinėlį, kaip daro kitos norėdamos rasti laiko sau.
Na, yra keli teorijos ir praktikos aspektai.
Viena, teoriją reikia žinoti. Aišku, net ir nežinant teorijos galima sėkmingai žindyti, net ir darant klaidas turėti pieno, bet patarti kitoms daryti neteisingus dalykus yra neatsakinga - juk kitai pasinaudojus neteisingu patarimu gali būti visai prastai, tiesa? Ir kas tada atsakingas turėtų būti?
Kitas aspektas yra tas, kad kai mes elgiamės ne pagal teoriją, tai linkę manyti, kad teorija neteisinga arba tik dalis jos teisinga.
Kitas dalykas, kad mes nežinom ko tikėtis kai vaikas gims, ypač pirmagimis, ir jam gimus kyla problemos dėl mūsų mąstymo. Kad ir tai, jog sunku visąlaik būti šalia. Ir negalėti net į WC nueiti vienai. Bet ar dėl to reikia vaiką pratinti prie čiulptuko? O gal reikia keisti mąstymą, iš naujo įvertinti vaiko ir savo poreikius, pažvelgti į perspektyvą - tai trims mėnesiams, kol pieno gamyba susireguliuos?
Galėtumėt mane suvalgyti už tokius pasisakymus, jei neturėčiau trijų vaikų. Mano dukra buvo tokia, kurios negalėjau padėti niekur. Taip kad ir į WC nešiausi kartu ir neturėjau jokio laiko "sau", nes be jos namuose dar turėjau vyresnėlį ir jokios pagalbos, o vyras kaip ir daugumos - grįžtantis vėlai. Taigi, mano patarimas būtų ne čiupltuką duoti, o organizuotis gyvenimą taip, kad būtų nesunku vaiką nešiotis su savimi visur ir žindyti kai tik paprašo. Aišku, gyvo žmogaus pagalba būtų idealu, bet yra nešioklių, kuriose galima nešiotis naujagimį nuo gimimo, migdyti, žindyti pačiai nueiti į tualetą, pagaminti maisto kitam vaikui ir taip pat nuvalyti jam užpakalį nenutraukiant žindymo. Jei aš nebūčiau žinojusi teorijos ir būčiau paklausiusi draugiškų patarimų duoti čiulptuką, tai mano mergina būtų labai greitai MP į mišinukus iškeitusi. Bet aš žinojau ką darau ir kaip darau ir mišinukų mums neprisireikė.
O ir trečio sulaukusi buvau nusiteikusi vakarais žindyti dažnai, labai dažnai. Nes tokia yra fiziologija - motinos pienas liesas vakarais, o vaikas turi dar ir užsidirbti maisto kitai dienai. Taigi ir žindydavau ir tebežindau vakarais ir kas pusvalandį, ir kas 15 ir kas 5 minutes, jei tik poreikis yra. ir nedarau iš to jokių problemų, nes čia problemų ir nėra, čia yra norma

Kad ji mums nepatinka, kad mes norėtume kitokios normos - tai jau mūsų mąstymo bėda, kuri neturėtų būti sprendžiama čiulptuko ar mišinuko pagalba.
Apie skaudamus spenelius manęs irgi galit negąsdinti

Žinau ir tai

Su pirmuoju skaudėjo tris mėnesius ir verkdavau padudoama krūtį iš skausmo. Visų pirma reikia tikrinti ar teisingai paduota krūtis. Mano atveju dar ir buvo susiaurėję latakai, kurie vėliau prasitampė ir nustojo skaudėti.
Taigi verta žinoti ir teoriją, ir ji ne taip jau nuo praktikos skiriasi, jei tik sugebi žinias pritaikyti