Indija

Ką gi, Džaipūras... Kelionė automobiliu trunka apie 4 valandas, nors atstumas apie 280 km. Keliai siaubingi, eismas irgi. Vairuotojas vos nenumuša kelią pereiti sumąsčiusios karvės, už ką būtų patekęs į kalėjimą.
Pakeliui užkandam kažkokioj a la užeigoje, kur kava kainuoja apie 4 lt, o sumuštinių keptuvėje pakepta balta duona su vištos gabaliukais apie 15 lt
Netoli Džaipūro užsukame į nuostabius maharadžos rūmus – Amber Palace (beje, pavadinimas visai nesusijęs su gintaru, o su deivės Ambos vardu), pastatytus Amber mieste, kuris kažkada buvo Radžastano valstijos sostinė, kol nebuvo pastatytas Džaipūras. Čia tikimės pasijodinėt drambliais, kas mums buvo pažadėta programoje, bet mus sutikęs gidas nuliūdina, kad drambliai šiandien savo „darbą“ jau baigė . Pasiekiam rūmus automobiliu.

Po rūmus vaikštom su gidu, kuris papasakoja mums daug įdomių dalykų: maharadža turėjo 12 žmonų, kurios gyveno kiekviena jai skirtuose kambariuose, išdėstytuose po tris kvadratu apie vidinį kiemą. Kiemą ir kambarius supa viršuje įrengtas balkonas, į kurį išėjęs ir pažiūrėjęs žemyn maharadža nuspręsdavo, pas kurią žmoną šiandien eis. Pas kiekvieną žmoną vedė atskiras įėjimas, tam, kad likusios 11 niekada nesužinotų, pas kurią lankosi maharadža. Vengdamas pavydo konfliktų tarp žmonų, maharadža niekada nebuvo susitikęs daugiau nei su viena vienu metu, kad neparodytų kuriai vienai daugiau dėmesio ir nenuskriaustų kitų. Jei vidiniam kieme vykdavo kokios šventės, kuriose dalyvaudavo visos žmonos, jis tas šventes stebėdavo iš to paties balkono ir niekada neprisijungdavo.
Viena žmona buvo tokia stora, kad į jos kambarius vedė ne laiptukai, o lygus takas, kuriuo ją veždavo kėdėje su ratukais. Tačiau storumas tais laikais buvo vertinamas kaip privalumas, nes jis reiškė pasiturintį gyvenimą.











Papildyta:
Vidinis kiemas, apsuptas žmonų kambarių, iš balkono, kuriame maharadža rinkdavosi, pas kurią žmoną eit, arba stebėdavo jų šventes

Laiptukai kampe – slaptas įėjimas, kuriuo maharadža patekdavo pas žmoną

Rūmų kambariai, kai kurie tikrai nuostabūs









Rūmai turėjo savo vandens rezervuarą, kuris prisipildydavo musonų metu ir jo vandeniu per karščius buvo vėsinami tie rūmų kambariai, kuriuose lankydavosi maharadža

Vaizdai iš rūmų į Amber miestą

Visai užmečiau savo pasakojimą, neseniai va viena forumietė iš bendraamžių apie jį priminė, tai kadangi šiandien darbe darbinė programa neveikia, bandau taisytis
Taigi palikom Amber Fortą ir patraukėm į Džaipūrą - Radžastano valstijos sostinę, kuri dar kitaip vadinama Rožiniu miestu (Pink City), nes XIX a. visas miestas Velso princo apsilankymo garbei buvo nudažytas rožine spalva

Labai gražus statinys - Hawa Mahal (Vėjų rūmai), turintis 953 mažus langelius. Pagal legendą Vėjo rūmai buvo pastatyti karališkosios šeimos moterims, kad šios galėtų pro mažus langelius stebėti, kas vyksta gatvėje, pačios likdamos nematomos

Su gidu aplankom Jantar Mantar - didžiausią akmeninę-marmurinę observatoriją pasaulyje, kuri iki šiol pateikia tikslią informaciją, kurią galima palyginti su modernių prietaisų duodama informacija.
Saulės laikrodis, laiką pateikiantis maždaug 2 sekundžių tikslumu



Šito prietaiso paskirties nelabai atsimenu: berods pagal saulės kritimą, gimus vaikus, nustatydavo žvaigždžių padėtį, dar ten kažką Šiaip gražiai atrodo du tokie patys 4 metrų gylio pusrutuliai

12 zodiako ženklų

Visai šalia observatorijos Rūmų kompleksas, kurio dalis paversta muziejumi, o kitoje dalyje iki šiol gyvena maharadžos šeima







Ir aišku vėl rožinė spalva Beje, mūsų apsilankymo metu kieme buvo ruošiamasi vestuvių puotai. Kaip sakė gidas, tą sau leisti gali tik turtingi indai

Džaipūre nusipirkau sarį Sumokėjau 155 dolerius bet dabar sėkmingai guli spintoje ir dulkes renka Čia va man parodė, kaip kilometrą medžiagos ant savęs susivynioti, bet pačiai namie sunkiai gaunasi taip gražiai, kaip rodė beje, pirkau kitos medžiagos, o šitas tik pabandymui apsivilktas

Kadangi mums buvo žadėtas pasijodinėjimas drambliais, bet pirmą dieną pavėlavom, o antrą, nuvykę prie Amber Fort'o, pamatėm milžinišką eilę, tai vairuotojas sustabdė mums tiesiog gatvėj drambliuką



Čia iš paskos keliavo mūsų drambliuko (kaip paaiškėjo, iš tiesų drambliukės) sūnus

Dar viena susisiekimo priemonė

O čia motorizuotas judėjimo būdas

Na ir pabaigai šiaip keletas vaizdų iš Džaipūro gatvių



Gatvės kirpykla

[SIZE=1]
aaaa...... tai čia dėl vyro konferencijos ta Indija...viskas aišku.

taip buvau ten 2005 gruodi. Tik vienas pastebejimas Kerala nera salia Goa, tarp ju dar Karnataka valstija yra.

mano vyras prieš porą mėnesių grįžo iš Indijos, ten prabuvo 3 savaites. parvežė labai daug įspudžių ir gražių nuotraukų, tad pasidalinsiu ir su jumis gaila, kad negalėjau vykti kartu... bet tikiuosi dar išpildysiu šią savo svajonę . labai egzotiška, įdomu, bet kartu ir labai kraupu kaip ten žmonės gyvena...

čia kirpykla



labai graži foto... bet baisu...



tiesiog portretai








Papildyta:

Nežinau, gal įkvėpimas atėjo, o gal šiaip sąžinė užgraužė , bet po ilgiausios pertraukos nutariau pribaigt kelionę po Indiją Dėka savo kelioninių užrašų nereikia per daug vargint atminties, atgaminant kelionės įspūdžius
Iš Džaipūro patraukėme į Rantamborę, turėdami tikslą safaryje pamatyti Bengalijos tigrus. Kelionė truko apie 4 val. labai prastais keliais, užtat turėjom progos prisižiūrėt vietinių kaimų vaizdų: lūšnos, iš kažko drėbtos trobelės, moterys su nešuliais ant galvų ar dirbančios kokius darbus ir susėdę besišnekučiuojantys vyrai. Ir vaikai purve ir dulkėse...

Rantamborę pasiekėme apie 14 val. Paaiškėjo, kad gyvensime visai prabangiame namuke uždaroje teritorijoje su baseinu

Taip pat paaiškėjo, kad pavėlavome į safarį, bet mūsų šaunusis vairuotojas su kažkuo susiskambino, pasikalbėjo ir nuvežė mus iki autobusiuko, pilno turistų ir jau pasiruošusio išvykti. Kaip tik buvo likę pora vietų Ir mums pasisekė: pamatėme net du tigrus, vieną jų - du kartus. Tokių sėkmingų išvykų būna retai, kai kuriems per kelias dienas nepavyksta nė vieno tigro pamatyt. Užtat, grįžus į viešbutį, visi, išgirdę kaip mums sekėsi, kartojo "You're lucky"
Turiu pastebėt, kad dauguma safario bendrakeleivių buvo apsiginklavę profesionale fotografavimo ir filmavimo įranga, žiūronais, o mes pasirodėm visiški analfabetai su savo skaitmenine muiline Ir be žiūronų deja ne viską galėjom matyt gerai Na bet ką pavyko užfiksuot, tuo ir pasidalinsiu
Pačiam nuotraukos centre turėtumėte įžiūrėti tigrą

Tiesiog vaizdai iš safario