Pastebėjau, kad kartais mes kalbame apie visiškai sirtingus dalykus:
1) paprasčiausią uždegimą (kaip rodos ir priklausytų pagal temą

) , kuris yra pagydomas ir nebūtinai pasikartojantis, o jeigu ir pasikartoja, tai ne dažnai nei 1-2 k, per metus. Su juo viskas labai aišku, fizioterapija puikiai padeda, kaip ir dauguma priešuždegiminių vaistų. Vitaminas B prie šios ligos daro sebuklus, svarbu neperšalt.
2) dėl paprasčiausio ne iki galo išgydyto uždegimo prasidėjusias komplikacijas, kuris išgydyti jau gerokai sunkiau...Tačiau įmanoma, jeigu tik nėra pažeistas nervas ar prasidėjęs lėtinis skausmas.
3) Belo paralyžius.
4) Mechaninis nervo pažeidimas. O čia jau norėčiau išsiplėst...
Pažeidimas būna įvairių laipsnių ir priežastys to pažeidimo įvairios. Gali būti avarija, gali būti nevykęs danties rovimas, nelaimingas atsitikimas ir pan. Tas nervas todėl ir vadinamas trišakiu, kad turi tris šakas. Skausmas gali plistį į akis, ausis arba į apatinę veido dalį. Priklausomai nuo pažeidimo laipsnio ir šakos mes jaučiame skirtingus skaumus. Viena jaučia tik lengvą aptirpimą, kitą krato tarsi elektra, trečia jaučia dūrimą, plėšimą, o kai kurios, deja, visus šiuos malonumus iškart. Jeigu nervas pažeistas nedaug, jis gal ir atsistatys. Paskaudės kai pašals, perpūs vėjas ar pasinervinsit labiau. Jeigu nervas tik sujudintas,tačiau pažeistas nėra, gali praeiti ir be jokių pasekmių.
O pati prasčiausia situacija yra tuomet, kai nervas
ženkliai pažeistas ir prasidėjęs lėtinis skausmas trunka nebe vienerius metus. Kai skaumo priepuoliai užeina ne kartais, o kankina ištisai, su labai retom pertraukėlėm. Kurios, deja, vis retėja.
Dažniausiai žmogus, kenčiantis tokius skausmus, jau yra išbandęs visas nekaltas priemones, kaip B grupės vitaminai, akupunktūros, šildymai, masažai, arbatėlės, prigėręs saujas priešuždegiminių, dažnai vėliau perėjęs ant priešepileptinių - gydytojai jų išrašo prie itin skaumingų priepuolių.
Ir tai jau seniai nebe trišakio nervo uždegimas, tai neuralgija, neuropatija, neuritas.
Prisideda ir psichologinės, problemos, juk kaip turi jaustis žmogus, nuolat kamuojamas skausmų, kai vienintelis dalykas, kurias išeina natūraliai yra dejuot iš skausmo, o kažką daugiau daryti jau reikia prisiverst?
Kaip taikliai pasakė vienas likimo brolis, JAV ši liga vadinama savižudžių liga. Nuo jos nemiršta niekas, bet apie savižudybę galvoja visi.
Labai daug straipsnių šia tema, pasiskaitytkit internete, kokios priežastys ir pasekmės.
Žinoma neverta kurt atskiros temos kamuojantiems lėtinių neuralginių trišakio nervo skausmų, nes čia ir taip nedaug rašančiųjų. Bet tikriausiai verta pabandyt suprast, kad ne visos šioje temoje kalbame apie tą patį. Nes kai kurios tiesiog ieško informacijos išpręsti laikiną problemą (ir tai sveikintina), o kitos, seniai išbandę viską, įskaitant gydymąsi užsienyje, operacijas, metų metus kentusios skausmus, bando surast bent mažiausią nusiraminimą, draugišką patarimą ir viltį kad galbūt kažkada jų vargai bent jau perpus sumažės