Smurtas, pasityčiojimai iš vaikų

o ar žinai, kad yra tokių,kurie lanko kovos menus tam , kad savo "sugebėjimus" pademonstruotų prieš bendraklasius

Šią vasarą vienas toks kieme sūnaus draugui nosį sulaužė. Didvyris, septintokas trečioką sumušė, nes tas nedavė savo dviračio. Lankė karate nuo pirmos klasės,tiesa, ir dabar lanko. Niekas neišmetė. Ir ar be abejo draugams giriasi, koks jis "kietas"

kovos menai yra gerai, kai yra padorūs treneriai. bet kai prisisteigia visokių ant kiekvieno kampo spardymosi būrelių tai

Mano dukros klasėje buvo pora agresyvių berniukų, nuo kurių kentėjo keletas vaikų. Kai nepadėjo nei pokalbiai su tėvais, nei mokyklos soc. darbuotoja, nei psichologė, nei vadovybė, grupelė bendraklasių kreipėsi į Nepilnamečių inspekciją ir išdėstė problemą. Tik tuomet reikalai pajudėjo: vieną pašalino iškart, kitą pašalins po pirmo prasižengimo.

ne brolio tai tikrai neprasyk nes prisidarys tavo brolis tik sau problemu . tiesiok per klases aukletoja susizinok jo tevu kontaktus ir tavo tevai tegul pakalba su jo tevais . gaus nuo tevu gerai dirzu i uzpakali ir nereiks jem prie taves lyst ir tavo brolis neprisidarys sau problemu . na o jei tai nepades tai jau nezinau tada reik rimciau ziuret .

Su viena sąlyga: jei tie tėvai normalūs.
Bet labai dažnai tokių nevaldomų vaikų ir šeimos būna probleminės, tad žmoniškai pakalbėti su tėvais neišeina...

Deja, kad to vaiko tevas tai nenormalus, o mama isvis neaisku kur.. Su tuo vaiku snekejo klases aukletoja, jis prizadejo prie manes nelysti. O kitas vaikas kuris irgi kartu pasijuokia, daugiau nelenda, nes tikriausiai bijo tevu.. Is tevu, mokytoju, aukletojos ir draugu jauciu didziule parama, tai dabar man jau geriau. tikiuosi, kad viskas susitvarkys Aciu uz Jusu patarimus

Smagu girdėt, linkiu, kad taip viskas ir pasibaigtų - be fizinių "aiškinimųsi"

Aš niekad nesakia, kad skųstis negarbinga - tai tik vienas ir niekuo neissiskiriantis problemos sprendimo būdas Aš tik svarstau to naudingumą pačiam besiskundžiančiajam. Pats kadaise turėjau keletą nemalonių praktikų, kai teko pasiskųst, tik tam kad po to susilaukčiau nemalonių replikų iš žmonių kuriuos laikiau draugais, ir niekam nesvarbu kad kumščiais tuomet galėjau sutvarkyt ir problemas dvigubai platesniais pečiais, nei tos. Besiskųsdamas žmogus menkina savo autoritetą kitų akyse, o ne to žmogaus kurį skundžia. Aiškų, kai reikia pasirinkt ar paaukot autoritetą, ar dantis, manau nekyla klausimų.

Septintokui absoliučiai nebūtinas karate sulaužyt trečioko nosiai.. Net ir penktoko nosiai. Kovos menai nelabai siejasi su agresyviu charakteriu ar psichinėm problemom.

Taip, viskas priklauso nuo mokytojo. Ir užjaučiu tą vaiką, kurio mokytojui rūpi tik įvykdytos sportinės įskaitos ir vaikų užkačialinimas varžyboms.

Vakar per rusų 1 kanalą žiūrėjau laidą ,,Pust govoriat". Tema - Kodėl nusižudė 12-metė. Prieš mirtį mergina parašė laišką, kad ją nuolat muša mokykloje. Tos rajono mokyklos direktorius neigė mokytojos kaltę, nors viskas prasidėjo nuo to momento, kai mokytoja perskaitė mergaitės raštelį prieš visą klasę. Diskusijos metu paaiškėjo, kad savaitė ar 2 sav. iki merginos mirties nusižudė tos pačios mokyklos vyresnių klasių moksleivis. Viena mokytoja su klase atėjusi į kito mokinio namus, leido jį mušti Tai Rusija.
Parūpo pasidomėti, kas gi dedasi Lietuvoje

Šioje temelėje, kaip matau, senokai buvo diskutuojama. Norėtųsi atgaivinti temą. Gal kas nors gali išreikšti daugiau nuomonių, papasakoti iš savo patirties apie psichologinį ar fizinį smurtą LT mokyklose, pedagogų požiūrį ir veiksmus, matant konfliktines situacijas tarp moksleivių.

as tai karate lankiau 15m, taip atrode rimta

Aš susidūrus buvau su tokia problema: Mergaitė antroje klasėje... Nuo pat rugsėjo (pirmoje klasėje viskas buvo ) pradėjo skųstis kad viena mergaitė nuteikinėją ją prieš kitas... Na galvoju visko būna, pasikalbam, nuraminu aš ją ir atrodo kaip ir viskas tvarkoje... porą dienų gerai ir vėl tas pats... Paskui jau ji pradėjo man ir nebepasaoti tik retkarčiais - pas mus ji kantri mergaitė matyt...
Na ką per daug neėmiau į galvą galvoju tarp vaikų visko pasitaiko... Atėjo naujametinis karnavalas ir ten mokytoja liepė kurie vaikai buvo geri stoti į vieną pusę, o kurie nelabai geri buvo,tai į kitą... Nu aišku visos mergaitės sustojo į gerųjų pusę... O berniukai visi kaip susitarę pradėjo rėkti,kad ta mergaitė, kuri nuteikinėja, turi būti negerų pusėje... Va tada aš supratau kad tikrai kažkas yra...
Pradėjau kiekvieną dieną teirautis mergaitės kaip sekėsi ir praktiškai kiekvieną dieną išgirstu tą patį atsakymą,kad pirmas 3 pamokas nieks su ja nenorėjo draugauti... Įsivaizduokit save - ateinat į darbą ir pusdienį nieks su jumis nenori šnekėtis... O iš vienos kolegės dar vis išgirsti,kad tu debilė, kalė ir pan (čia antrokės žodynas toks..)... Nu su vyru pradėjom aiškinti kad jei ant jos taip sako kad ji atsikirstų, netylėtų... Nors ir ji pati sako jei aš tylėsiu tai mane taip visi pradės vadinti... Nu matom padėtis negerėja - sakom jei ką atn tavęs sako - duok į kailį - išsigas ir nustos (nu nelabai gal geria mokinam,bet jau kantrybė buvo į pabaigą). Nu mūsųs mergaitė tikrai nėra peštukė, ji kaip tik labai rami... Nu bet po poros savaičių paskambina man jinai ir sako - kaip griebiau jai už plaukų,tai net saujoj liko... Ir įsivaizduokit - nuo to karto baigėsi viskas...
Tiesa buvau ir su mokytoja pasiklabėti, kaip jai atrodo, ką mums daryti, bet tolerancijos pamokėlės nepadėjo...
Ir dar viens šaunus dalykas, kad mergaitės mama pasirodė labai supratinga... Šaunu kad mamytės bando spręsti problemas, o nespjauna...
Galėčiau labai daug prirašyti visko, bet šiam kartui užteks

Labai skaudu kai susidūri su vaikų problemomis,o kaip jas spręsti,tai nelabai ir žinai... Tuo labaiu kad reikia atidžiai klausyti kame ta problema yra...

[COLOR=red][SIZE=14][FONT=Courier]
Teisingai pasielget is manes jau keli metai saipydavosi,o viena karta tai net iki suzalojimo daejo, tai jau net iki policijos ... maniau bus dar blogiau, bet dabar gerai,nelenda,isvis nekalba bet ir gerai, nenoriu nei dziaugtis nei liudet,kad blogiau nebutu