QUOTE(Lavute @ 2014 09 19, 09:12)
kalbu tikrai daug, dabar idaviau telefona ir pasakiau kad jei tave dar kas erzins ar ant taves negraziai sakys ka nors lai skambina is karto man.
Ir ką jūs tokiu atveju darot/darėt?
Aš dukrai dabar sakau taip, kaip patarė psichologė - aš jūsų muštynių/bartynių/peštynių nemačiau ir nežinau, kuri pradėjo, todėl negaliu nei tavęs nubausti, nei jos.
Aišku, jeigu atsiranda periodiškumas (ištisai ir tas pats/tie patys vaikai), tai šitas būdas nepadeda. Teko kartą eiti pas kitos mergaitės močiutę (tėvai užsieny

), tai visos kortos iškart kaip ant stalo atvirai. Labai padeda pasikalbėti su to vaiko suaugusiu, aišku, jeigu anie protingi pasitaiko. Nu būna tokių, kad "mano vaikas idealus, čia jūsų viską pakursto". Bet dažniausiai vaikai pamato, kad mažos melagystės išlenda ir dingsta noras "o ji taip ir anaip, o ji šitaip".
O dėl mokytojų, tai jau iškart pamačiau, kad jie šituo klausimu nekažką. Viasada sakau dukrai, kad jeigu kas skriaudžia, pirmiausia sakyti mokytojai. Bet dukros atsakymas būna "kad ji nekreipia demesio, nieko nedaro", tai tada, sakau, planas B - duok atgal, jei muša, bet pirma nepradėk niekad.