Sveikos,
jei kam įdomu išgirsti mano nuomonę apie N.Wolmer, galiu trumpai papasakoti. Seniai, gal prieš 10 m., vienintelė laida per rariją, kurios laukdavau ir ji turėdavo savotišką poveikį man buvo laida ,,Kaip danguje, taip ir ant zemes". Ji suteikdavo man tiek informacijos, tiek pavergdavo savo subtilumu ir savotiškos nuotaikos sukūrimu mano erdvėje. Tuo metu tai buvo viena iš dvasingiausių (tik mano nuomonė), o gal tiksliau labiausiai smingančių į tą mano vidaus kertelę, kuriai būtent ir reikėdavo tai girdėti. Negražbyliausiu ir nenoriu girti pačios autorės, bet tokio minčių dėstymo, manau, galima būtų pavydėti daugeliui. Jos minčių gilumas ir svarbumas buvo man labai reikalingas ir aktualus.
Nesu dalyvavusi jos seminaruose, bet tinklapį žinau ir paskaitinėju retkarčiais. Kartą troškau išlieti savo mintis ir parašiau jai laišką. Ir nesvarbu, kad ji neatsakė, o aš ir neprašiau, bet man svarbu, kad drįsau išsakyti kas buvo susikaupę viduje.
Patarčiau kai kurioms komentatorėms nepulti į atlapus, jeigu parašiau ne tai ką jos norėjo girdėti ir priimti mano sakymą kaip eilinio žemės gyventojo nuomonę.
Jeigu žmogaus mintys būtų jo veidas, - ką mes tada matytume?Dvasingumas tai - daug darbų viduje ir tik geriausi išvedami į išorę. 2006-11-10Minčių fontanas