QUOTE(nendrelė @ 2004 12 14, 00:11)
Per paskutiniuosius mane pasodino ant kazkokios kedes su skyle, tai jau taip buvo blogai, kad viska kaip per sapna pamenu, o kai jau reikejo pradet, tai vyrui vos vos pajegiau pasnibzdom pasakyt kad kviestu akusere- nebeturejau jegu...
Joooooooooo, mane irgi pasodino ant tos "stebuklingos kedes su klye". Ojei, kaip padejo. Gydytoja sake, kad galbut pradesiu gimdyti uz kokios valandos ir isejo, likome tik mes su vyru ir akusere, bet kai atsisedau ant tos kedes

tai tik jauciu, kad arba ten k.... krenta arba vaikas. sakau, "vaikas lenda'. O akusere man "ne, tau tik taip atrodo, juk dar negimdai". Ojei, o man skauda, ir tokie nervai sueme, kad visai neklauso, ka sakau, as tada is to isgascio, skausmo, taip garsiai ir gresmingai susaukiau, kad "man vaikas lenda", kad ji galbut patikejo...

Sako, "seskis ant gimdymo kedes, pasiziuresime". Aha, jai lengva pasakyti, seskis, jei man tarp koju islindusi vaiko galvute

, sakau, "negaliu, bijau vaika suspausti". Tai ji mane su vyru uzkele, ziuri, o gi tikrai vaikucio galvute islindo.

Tik girdziu, per visa skyriu saukia "gydytoja, bekite greiciau". dave vyrui pulta nuo gimdymo kedes, sako, pataisyk, kad jai patogu butu, o jis varkselis, nezino, nei ka spausti. Atbego gydytoja, greitai uzsidejo pirstines ir tik tada leido stumpti, ir taip lengvai vaikelis ilsindo, kad as nustebau, argi tai jau viskas, pagimdziau?
Ogi pasirodo, kad jo, sveikas vaikelis 3,690 kg isvydo pasauli. Tai man ta kedute su skyle tokia "stebuklinga" pasirode...