Prasilošęs vyras... - Puslapis 33 - Įpročiai, ydos

Ką pirmiausia turi padaryti lošėjas, turintis priklausomybę, tačiau norintis mesti šį įprotį?
Lošėjas, turintis priklausomybę, pirmiausia turi pripažinti faktą, kad serga progresuojančia lošimo liga, tačiau labai nori pasveikti. Mūsų patirtis rodo, kad Anonominių lošėjų programa veiksminga tik tiems lošėjams, kurie patys nori ir stengiasi pasveikti. Tačiau ši programa neturės jokios prasmės tiems, kurie nedrįsta sąžiningai prisipažinti esantys ligoniai.

Kaip sužinoti, ar Jūs jau turite priklausomybę nuo lošimo?
Tik Jūs tai galite nuspręsti. Dauguma žmonių kreipiasi į Anoniminius lošėjus tuomet, kai gali pripažinti sau ir kitiems, kad lošimas paveikė jų gyvenimą. Lošėju, turinčiu priklausomybę nuo lošimo, vadinamas žmogus, kurio įprotis lošti sukėlė daug ir įvairių tebesitęsiančių problemų skirtingose jos/jo gyvenimo srityse.
Dauguma Anonominių lošėjų grupės narių patyrė daug nemalonių dalykų, išgyveno daug skaudžių, baisių akimirkų iki to laiko, kai pagaliau nusprendė kreiptis pagalbos. Kiti nariai link to momento, kai išdrįso prisipažinti turintys problemų, judėjo labai lėtai, palaipsniui, vieną po kito patirdami neigiamus išgyvenimus.

Ar lošėjas, turintis priklausomybę, galės ateityje lošti įprastai, vadovaudamasis logika ir sveiku protu??
Ne. Pirmasis lošimas, pirmoji “pastatyta” pinigų suma po visų pastangų pasveikti lošėjui, turinčiam priklausomybę, reiškia tą patį, ką alkoholikui po ilgalaikės abstinencijos – lašas alkoholio. Anksčiau ar vėliau jis/ji vis tiek grįš prie senojo žalingo įpročio.
Kartą peržengus nematomą ribą, skiriančią normalų lošimą, pagrįstą sveika nuovoka, nuo nekontroliuojamo, nevaldomo, neatsakingo lošimo, kelio atgal nebėra. Praktika rodo, kad turintys priklausomybę lošėjai, kurie po kelerių mėnesių visiškos abstinencijos nusprendžia išbandyti savo jėgas eksperimentuodami, neišvengiamai grįžta prie šio žalingo įpročio. Anoniminiai lošėjai, remdamiesi savo patirtimi, įvardija dvi vienareikšmes alternatyvas, susijusias su šiuo klausimu: lošti ir degraduoti arba nelošti ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kodėl turintis priklausomybę lošėjas negali paprasčiausiai mesti lošimo savo stiprios valios pagalba?
Turime pagrindo tikėti, kad daugumai žmonių, nepriklausomai nuo jų valios stiprybės, trūksta jėgų ir ryžto įveikti kai kurias problemas. Pažinojome daug probleminių lošėjų, kurie sugebėjo ištverti ilgus abstinencijos periodus, tačiau susiklosčius palankioms aplinkybėms, prarado budrumą, valią ir vėl pradėjo lošti, nesusimąstydami apie pasekmes. Svarbiausioji priemonė, kuria jie pasitikėjo siekdami išsivaduoti nuo savo priklausomybės, t. y. stipri valia, nepasiteisino lemiamu momentu. Valią, vidinį ryžtą įveikė nereikšmingos priežastys palošti. Patirtis rodo, kad vidinio pasitikėjimo, valios, savęs pažinimo neužtenka, norint įveikti sudėtingas psichines, protines problemas; geriau pasikliauti ir tvirtai laikytis savo moralinių, religinių ir dvasinių principų. Dauguma mūsų mano, kad, siekiant išsivaduoti iš priklausomybės nuo lošimo, būtina tikėti į Dievą ar kitą Jėgą, aukštesnę ir galingesnę už mus.

Ar Anonominių lošėjų grupės nariai lankosi lošimo vietose, siekdami padėti buvusiems nariams, grįžusiems prie senojo įpročio?
Ne. Dažnai lošėjų šeimos nariai, draugai prašo tokios pagalbos, tačiau šiuo atveju mes retai galim padėti. Iš tikrųjų tokia pagalba, perdėtas, nepageidaujamas pačiam lošėjui dėmesys tik sutrukdo galimam jo sveikimo, išgijimo nuo priklausomybės procesui. Šiuo atveju galioja tas pats principas: lošėjas, kreipdamasis į mus, pats, savo noru privalo ieškoti pagalbos.

Aš lošiu tik kartais (arba - periodiškai). Ar man reikalinga Anonominių lošėjų pagalba?
Taip. Turintys priklausomybę lošėjai, Anonominių lošėjų grupės nariai, lošdavę periodiškai, pripažįsta, kad jų mastymas laiko tarpais tarp lošimų būdavo nepilnavertis, nekonstruktyvus, jiems trūko sveikos nuovokos. Šiems periodams taip pat buvo būdingas nervingumas, irzlumas, nusivylimas, neryžtingumas, asmeninės problemos. Dalyvavimas Anoniminių lošėjų programoje padėjo šiems žmonėms išsivaduoti nuo neigiamų emocijų, neigiamų būdo bruožų bei dvasiškai tobulėti.
Lošimas žmogui, turinčiam priklausomybę nuo šio įpročio, reiškia: bet kokio pobūdžio lažybas (lošimą), kai lošiama už save ar už kitus asmenis, nepriklausomai nuo to, ar lošiama iš pinigų, ar ne, kai lošimo rezultatas yra neapibrėžtas, atsitiktinis arba priklauso nuo lošėjo “meistriškumo” lygio.

Jei prisijungsiu prie Anoniminių lošėjų, ar aplinkiniai nesužinos, kad aš esu priklausomas nuo lošimo?
Dauguma žmonių, turinčių priklausomybę, dar prieš kreipdamiesi pagalbos pas Anonominius lošėjus, aplinkinių tarpe buvo susikūrę sėkmingo lošėjo įvaizdį. Jų lošimas daug kam nebuvo paslaptis.
Būtų keista ir nenormalu, kad jų noras ir ryžtas atsisakyti šio įpročio būtų slepiamas. Tačiau šis sprendimas priklauso tik nuo paties lošėjo. Bet kuriuo atveju sprendimas neturėtų neigiamai paveikti kitų Anonominių lošėjų grupės narių, pačios draugijos veiklos, kelti tam tikrų nepatogumų ar problemų.

Jei mesiu lošti, ar sugebėsiu toliau sėkmingai užsiimti mėgiama veikla, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bendrauti su žmonėmis?
Manome, kad taip. Dauguma sėkmingai dirbančių profesionalų, savo srities specialistų pasiekė reikšmingų darbo rezultatų ne todėl, kad mokėjo atskirti vieną kortą nuo kitos arba išmanė žirgų bėgimo dėsningumus varžybų metu. Tas pats pasakytina ir apie visuomeninį gyvenimą: siekiant išsivaduoti nuo lošimo priklausomybės, galima rasti daug ir įvairių malonių bei įkvepiančių užsiėmimų, neturinčių nieko bendro su lošimo sfera.

Kokiu būdu dalyvavimas Anonominių lošėjų programoje padeda atsikratyti šio įpročio?
Visų pirma, dalyvavimas programoje lošėjui padeda iš esmės pakeisti savo charakterį. Labai svarbu vykdyti pagrindines Anonominių lošėjų Išsivadavimo iš priklausomybės programos nuostatas, principus bei tikėti šios pogramos veiksmingumu. Tikėjimas programa, jos poveikiu turi būti vienareikšmis.
Išsivadavimas iš vienos sunkiausių, klastingiausių priklausomybių reikalauja be galo daug pastangų. Sąžiningumas, atvirumas, noras ir ryžtas – tai svarbiausios išsivadavimo iš priklausomybės sąlygos.

Ar žmogus gali pasveikti pats skaitydamas, ieškodamas informacijos apie šią problemą (priklausomybę nuo lošimo) specialioje Anoniminių lošėjų arba medicininėje literatūroje?
Kartais tai įmanoma, tačiau retai. Anonominių lošėjų programa efektyviausia tuomet, kai žmogus suvokia ją kaip grupinę programą, jungiančią daug skirtingų žmonių. Bendraudamas su kitais turinčiais priklausomybę lošėjais, Anoniminių lošėjų grupės nariais, žmogus gauna visapusišką pagalbą, supratimą, paramą. Jis gali dalintis patirtimi, dabartinėmis problemomis su tais, kurie tai yra išgyvenę, todėl supranta tai geriau negu bet kas kitas. Žmogus nesijaučia vienišas ar nesuprastas, jis yra reikalingas, savas grupės narių tarpe.

Ar Anonominiai lošėjai lošimą laiko yda (arba – silpnybe, blogiu)?
Ne.

Kokios savybės būdingos žmogui, turinčiam priklausomybę nuo lošimo?
Galbūt. Tačiau praktika rodo, kad daugelis Anonominių lošėjų grupės narių meta lošti nemąstydami ir nesiaiškindami priežasčių, dėl kurių jie įgijo šį įprotį.

Kokios savybės būdingos žmogui, turinčiam priklausomybę nuo lošimo?

1. Nesugebėjimas ir nenoras pripažinti tikrovės. Lošėjas ieško išsigelbėjimo netikrame, vizijomis, svajonėmis pagrįstame lošimo pasaulyje.
2. Emocinio nesaugumo, netikrumo, nestabilumo jausmas. Turintis priklausomybę lošėjas jaučiasi gerai tik tuomet, kai gali “veikti”, t. y. lošti. Dažnas Anoniminių lošėjų grupės narys pripažįsta: “Vienintelė vieta, kurioje jaučiausi saugiai, užtikrintai ir patogiai, buvo pokerio stalas. Niekas nekėlė man jokių didelių reikalavimų, nedarė “spaudimo”. Žinojau, kad po truputį degraduoju, tačiau tuo pačiu jaučiausi gerai, saugiai”.
3. Nebrandumas. Dauguma lošėjų, turinčių priklausomybę, pasižymi bendru bruožu – nori gauti viską, kas geriausia, iš karto, be didelių pastangų. Anonominių lošėjų grupės nariai pripažįsta, kad jaučiasi nesubrendę, tačiau ir nesistengia, nenori subręsti. Lošdami, "statydami" pinigus ant besisukančio rato ar mesdami kortą, jie nesąmoningai stengiasi išvengti atsakomybės, būdingos suaugusiam, subrendusiam žmogui. Ilgainiui atsakomybės vengimas tampa neįveikiama manija.

Dažnai lošėjas, turintis priklausomybę, aplinkinių tarpe stengiasi atrodyti visapusiškai stiprus, tobulas žmogus, lydimas ypatingos sėkmės. Jis gali padaryti bet ką (net ir tai, kas prieštarauja visuomeninėms, moralės normoms), kad išlaikytų savo susikurtą įvaizdį.
Tačiau egzistuoja ir kita teorija, teigianti, kad lošėjas, turintis priklausomybę, yra linkęs kaltinti ar net bausti save už šį įprotį. Ši teorija taipogi pagrįsta konkrečiais įrodymais, lošėjų asmenine patirtimi.

Apie ką svajoja priklausomybę turintis lošėjas?
Svajonės, dažnai nerealios ir nepagrįstos, – dar viena tipinė savybė, būdinga žmogui, turinčiam priklausomybę nuo lošimo. Lošėjai praleidžia daug laiko svajodami apie tai, kaip nuveiks kažką ypatingo ir nuostabaus iš karto, kai išloš stambią pinigų sumą. Jie laiko save dosniais, geranoriškais žmonėmis, tikrais filantropais. Lošėjai neretai svajoja apie tai, kaip aprūpins artimuosius, draugus prabanga, pvz., nupirks naujas mašinas, audinės kailinius ir pan. Jie įsivaizduoja, kaip gyvens prabangos kupiną gyvenimą, kurį užtikrins jų išbandyta, patikrinta ir tobulai valdoma lošimo “sistema”. Tarnai, vilos, gražūs drabužiai, žavūs draugai, jachtos, kelionės aplink pasaulį – tai tik maža dalis to, apie ką svajoja lošėjas. Šie dalykai jam atrodo realūs, pasiekiami tiesiog ranka iš karto, kai pagaliau bus išloštas didysis laimėjimas.
Deja, praktika rodo, kad laimėjimas niekada nebūna arba tiesiog niekada neatrodo pakankamai didelis, kad lošėjas galėtų įgyvendinti bent mažąją dalį savo svajonių. Sėkmingas lošimas skatina toliau svajoti; savo ruožtu lošimo nesėkmės varo į neviltį - lošėjas kankinasi, suvokdamas, kad jo svajonės žlunga. Jis vėl lošia, vėl svajoja, tačiau vėl patiria tas pačias kančias. Niekas negali jo įtikinti, kad anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai jo lošimas nebepasiteisins ir taps beprasmis. Lošėjai įsitikinę, kad gyvenimas be šio svajonių pasaulio, pagrįsto lošimu, yra neįmanomas.

Ar priklausomybė nuo lošimo iš esmės yra finansinė problema?
Ne. Priklausomybė nuo lošimo yra psichologinė problema. Žmogus, sergantis lošimo liga, susiduria su įvairiomis problemomis, kurios iš pirmo žvilgsnio jam atrodo neįveikiamos. Lošėjams kyla ne tik finansinių, tačiau ir darbo, asmeninių, teisinių problemų. Dažnas lošėjas dėl savo įpročio praranda draugus, jį atstuma artimieji. Nors finansiniai sunkumai kelia didžiausią susirūpinimą, tačiau juos įveikti yra lengviausia. Lošėjui prisijungus prie Anonominių lošėjų ir metus lošti, jo pajamos paprastai didėja, kadangi nebelieka galimybės išleisti gaunamų, uždirbamų pajamų lošimui. Tokiu būdu galima ne tik sumažinti, tačiau ir išspręsti savo finansines problemas. Anoniminių lošėjų grupės nariai teigia, kad geriausias būdas įveikti dėl lošimo kilusius finansinius sunkumas yra sunkus darbas ir skolų grąžinimas, apmokėjimas iš uždirbamų pajamų. Pinigų skolinimas / skolinimasis Anoniminių lošėjų tarpe yra nepriimtinas ir netoleruotinas reiškinys, galintis neigiamai paveikti gijimo nuo priklausomybės procesą.
Lyginant su finansiniais sunkumais, lošėjui žymiai sunkiau įveikti asmenines problemas, t.y. pasikeisti pačiam, pakeisti savo charakterio savybes, būdo bruožus. Dauguma lošėjų savo charakterio, asmenybės pokyčius laiko svarbiausiu gyvenimo iššūkiu, išbandymu, sunkumu, su kuriuo būtina kovoti ir kurį būtina įveikti.

Ar Anoniminiai lošėjai siekia, kad lošimas būtų uždraustas?
Ne. Lošimo draudimas yra diskutuotinas, nevienareikšmis klausimas, kuriuo Anoniminiai lošėjai neturi konkrečios nuomonės.

Kas gali tapti Anonominių lošėjų grupės nariu?
Bet kuris žmogus, norintis mesti lošti. Nėra jokių taisyklių, nuostatų, reglamentų, ribojančių narystę Anonominių lošėjų grupėje, veikloje.

Kiek kainuoja narystė Anoniminių lošėjų draugijoje?
Anoniminiai lošėjai nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio. Naujam nariui nereikia pasirašinėti jokių dokumentų, prisiimti tam tikrų įsipareigojimų. Tačiau mes patiriame išlaidų, susijusių su grupės veikla, susirinkimų organizavimu, kitomis teikiamomis paslaugomis. Tradiciškai Anoniminiai lošėjai nepriima jokios išorinės, pašalinių asmenų pagalbos, išlaiko patys save iš savanoriškų narių įnašų, kuriais padengiamos visos patiriamos išlaidos. Patirtis rodo, kad toks grupės finansinių reikalų sprendimo būdas pasiteisina, daugeliui narių yra priimtinas ir net būtinas asmeniniam bei grupiniam tobulėjimui.

Kas išlaiko, remia Anoniminių lošėjų institucinius centrus?
Šiuos centrus remia, padeda išlaikyti Anoniminių lošėjų grupės bei individualūs šių grupių nariai. Tarptautinį aptarnavimo centrą (The International Service Office) remia grupės ir jų nariai iš viso pasaulio, vietinius centrus – atitinkamos jų aptarnaujamai teritorijai (rajonui) priklausančios grupės bei jų nariai.

Kas vadovauja Anoniminiams lošėjams?
Anoniminiai lošėjai – tai ypatinga, specifinė draugija, kurios veikla pagrįsta moraliniais, dvasiniais motyvais. Šioje draugijoje nėra valdančiųjų, administracinių organų, vadovų, galinčių daryti įtaką draugijos veiklai, formuoti jos veiklos politiką ir principus, paveikti kiekvieną narį individualiai. Draugijai būdingi minimalūs organizaciniai formalumai, būtini elementariam jos funkcionavimui užtikrinti.
Nors Anoniminiai lošėjai yra neformaliai veikianti organizacija, tačiau tam, kad ji funkcionuotų, būtina atlikti tam tikrus darbus, paskirstyti nariams pareigas bei atsakomybę: kažkas turi būti atsakingas už susirinkimų organizavimą, grupės finansinių reikalų apskaitą, ryšių su vietiniais, nacionaliniais bei tarptautiniais centrais, atitinkamomis organizacijomis palaikymą bei plėtrą ir pan. Grupės narys, prisiimdamas tam tikras pareigas ir su jomis susijusią atsakomybę, tampa atsakingas už kitus grupės narius. Nors jis turi pagrindo reikalauti, kad jam būtų paskirtos formalios, konkrečiai įvardytos pareigos, tačiau tokie reikalavimai nėra priimtini Anonominių lošėjų tarpe; grupės nariai nelinkę akcentuoti nei savo pareigų, nei vardų.

Ar priklausomybė nuo lošimo susijusi su tam tikromis veiklos sritimis, darbo rūšimis, profesijomis?
Santykinai didelę Anonominių lošėjų dalį sudaro žmonės, dirbantys pardavėjais, agentais, komivojažieriais ir pan. Tai galima paaiškinti tuo, kad jų darbas yra palyginti mažai kontroliuojamas, pasižymi didesniu laisvės ir savarankiškumo lygiu. Tokiam darbui neretai būdingas laisvas grafikas, sudarantis palankias sąlygas lošimui.
Kita vertus, Anoniminiais lošėjais tampa skirtingo išsilavinimo, kvalifikacijos žmonės, įvairių profesijų atstovai, užimantys skirtingas pareigas. Todėl galima drąsiai teigti, kad nei profesija, nei išsilavinimas neturi tiesioginės įtakos priklausomybei nuo lošimo. Priklausomybė dažniausiai atsiranda ne dėl išorinių veiksnių, o dėl vidinio žmogaus disbalanso.

Anoniminių lošėjų Išsivadavimo iš priklausomybės programa – kas tai?
Kai lošėjas tampa 12 – os žingsnių Išsivadavimo iš priklausomybės nuo lošimo programos dalyviu, jis pradeda sveikti. Šie žingsniai iš esmės pagrįsti bendraisiais moralės, etikos principais, religinėmis nuostatomis, tačiau jų sąžiningas laikymasis padeda įveikti priklausomybę nuo lošimo.
12 žingsnių, sudarančių Išsivadavimo iš priklausomybės programos pagrindą:

1. Prisipažinome, kad tapome bejėgiai prieš lošimą ir kad gyvenimas tapo nevaldomas.
2. Įsitikinome, kad tik Jėga, galingesnė už mus pačius, gali grąžinti mums sveiką mąstymą ir gyvenimo pilnatvę.
3. Nusprendėme patikėti savo valią ir gyvenimą tos Jėgos, kaip mes Ją suprantame, globai.
4. Nuodugniai ir be baimės atlikome savo sąžinės sąskaitą ir finansinės būklės peržiūrą.
5. Prisipažinome sau ir kitam žmogui visą tiesą apie savo paklydimus.
6. Visapusiškai pasiruošėmė ištaisyti savo klaidas, pašalinti ydas ir būdo trūkumus.
7. Nuolankiai paprašėme Dievo (kaip mes Jį suprantame) pašalinti mūsų ydas ir trūkumus.
8. Sudarėme sąrašą visų žmonių, kuriuos įskaudinome ir skriaudėme, ir pasiryžome šias skriaudas ištaisyti.
9. Jei buvo įmanoma, asmeniškai atitaisėme šiems žmonėms padarytas skriaudas, išskyrus tuos atvejus, kai savo veiksmais būtume pakenkę jiems ar kam nors kitam.
10. Nuolatos stebėjome save ir jei būdavome neteisūs, tuojau pat prisipažindavome klydę.
11. Malda ir meditacija siekėme stiprinti sąmoningą ryšį su Dievu (kaip mes Jį suprantame), melsdami vien sugebėjimo pažinti Jo valią mums ir stiprybės ją vykdyti.
12. Šių žingsnių dėka dvasiškai tobulėdami mes stengėmės gyventi pagal šias nuostatas bei perduoti šiuos idėjinius principus kitiems priklausomybę turintiems lošėjams.

Šių žingsnių idėjinis pagrindas susiformavo per daugelį metų, sukaupus didžiulę praktinę patirtį apie įvairias žmonijos dvasines ir fizines priklausomybes. Jų reikšmę pagrindžia išbandytas, laiko patikrintas, daugybę kartų pasiteisinęs veiksmingumas. Šių nuostatų laikymasis tūkstančiams žmonių, turinčių priklausomybę, padeda sugrįžti į normalų, pilnavertį gyvenimą. 12 žingsnių - mūsų visuomenės kūrimosi ir vystymosi simbolis. Mes esame dėkingi likimui už šiuos žingsnius kaip už didžiulę, neatlygintiną, brangią dovaną.

Vienybės programa – kas tai?
Vienybė yra didžiausia, svarbiausia mūsų visuomenės vertybė, nuo kurios priklauso ne tik mūsų, bet ir visų aplinkinių gyvenimas. Anonominiams lošėjams ši vertybė taip pat turi ypatingą reikšmę. Tačiau pati savaime, niekieno nepuoselėjama ši vertybė negali egzistuoti. Būtinos šios vertybės klestėjimo sąlygos Anoniminių lošėjų tarpe – visos grupės ir atskirų jos narių sąžiningumas, atvirumas bei aktyvumas. Tai savybės, be kurių neįmanomas nė vieno anoniminio lošėjo pasveikimo procesas. Kaip teigia didysis patriotas Bendžaminas Franklinas, “Mes turime tvirtai laikytis vienas kito, nes kitaip liksime vieni, atskirti vienas nuo kito ir silpni”. Visos pastangos yra sveikintinos, jei jos skirtos stiprinti mūsų Vienybę. Siekdami Vienybės, mes stengiamės laikytis šių svarbiausių principų:

1. Svarbiausia turėtų būti mūsų bendra gerovė; kiekvieno asmeninis gijimas priklauso nuo visos grupės vienybės.
2. Mūsų patikėtiniai mums tik tarnauja, tačiau mūsų nevaldo.
3. Vienintelė Anoniminių lošėjų draugijos narystės sąlyga - noras mesti lošti.
4. Kiekviena grupė turėtų veikti savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami reikalai, susiję su kitų grupių ar visos Anoniminių lošėjų draugijos veikla.
5. Kiekvienos Anoniminių lošėjų grupės pagrindinis tikslas - perduoti savo patirtį lošėjui, vis dar turinčiam priklausomybę nuo šio įpročio.
6. Nė viena Anoniminių lošėjų grupė neturėtų remti, finansuoti jokios jai artimos įstaigos ar pašalinės organizacijos, leisti kitiems naudotis Anoniminių lošėjų vardu, siekiant, kad pinigai, nuosavybės ar garbės reikalai nenukreiptų mūsų dėmesio ir pastangų nuo pagrindinio tikslo.
7. Kiekviena Anoniminių lošėjų grupė turėtų išsilaikyti pati, atsisakydama pašalinių įnašų ir paramos.
8. Anoniminių lošėjų draugija visada turėtų išlikti neprofesionali savo narių atžvilgiu, tačiau mūsų tarnybos turi teisę samdyti reikiamus darbuotojus, specialistus.
9. Anoniminių lošėjų draugija niekada neturėtų būti griežtai organizuota, tačiau mes galime steigti tarnybas ar komitetus, tiesiogiai atsakingus tiems, kam jie tarnauja.
10. Anoniminiai lošėjai nereiškia savo nuomonės pašaliniais savo veiklos atžvilgiu klausimais, todėl Anoniminių lošėjų vardo nedera velti į viešas diskusijas ar ginčus.
11. Mūsų bendravimas su visuomene labiau pagrįstas idėjų patrauklumu, pačia veiklos koncepcija nei paprasčiausiu įtikinėjimu. Žiniasklaidoje visada privalome išsaugoti nario anonimiškumą.
12. Anonimiškumas yra Anoniminių lošėjų programos ir veiklos dvasinis pagrindas, nuolat primenantis, kad šios nuostatos, principai yra svarbesni už narių asmenybes.

Kodėl Anoniminių lošėjų draugijos nariai slepia savo vardus?
Anonimiškumas yra svarbi vertybė, būtina siekiant išlaikyti ir puoselėti mūsų draugijos vienybę. Žiniasklaidoje visada stengiamės išsaugoti kiekvieno nario anonimiškumą. Tokiu būdu išvengiame galimybės, kad mūsų nariai bus atpažinti visuomenėje, nukentės jų reputacija ar jie bus kitaip paveikti. Be to, nariai netenka galimybės tarpusavyje varžytis, konkuruoti dėl dominavimo grupėje ir panašių dalykų, kurie neigiamai paveiktų visos grupės vienybę.
Anonimiškumas padeda pritraukti ir naujus narius, kurie iš pradžių jaučiasi nejaukiai, gėdijasi savo įpročio ar tiesiog nenori prisistatyti, atkleisti asmeninės informacijos. Naujajam nariui suteikiamas toks slaptumo lygis, kokio jis pageidauja.
Slaptumas, anonimiškumas turi ir svarbią religinę, moralinę prasmę. Jis tarsi primena mums, kad tam tikrų moralinių nuostatų, principų laikymasis bei vykdymas gyvenime turi žymiai didesnę reikšmę negu tam tikros asmenybės, jų vardai, titulai ir pan. dalykai.
Mūsų išlikimas priklauso nuo to, ar mes sugebėsime atsisakyti tam tikrų materialinių vertybių… Anoniminių lošėjų judėjimas iš esmės skatina ir stengiasi ugdyti tikrąsias žmogiškąsias moralines vertybes. Jų puoselėjimas, laikymasis padeda užtikrinti ramų, saugų, pilnavertį gyvenimą.

Ar Anoniminiai lošėjai yra religinė bendruomenė?
Ne. Anoniminių lošėjų draugijai priklauso įvairių religijų, tikėjimų žmonės. Jokia religija ar tikėjimas nėra narystės sąlyga, todėl Anonominiai lošėjai negali būti vadinami religine bendruomene.
Anoniminių lošėjų gydymosi nuo lošimo programa sukurta tam tikrų dvasinių vertybių pagrindu, tačiau kiekvienas narys gali turėti savo požiūrį į tas vertybes arba apskritai jų nepaisyti.

Ką reiškia dažnai Anoniminių lošėjų vartojamas žodis “dvasingumas”?
Paprasčiausia “dvasingumo” sąvoka reiškia ypatingą savybę, jungiančią pačius geriausius, teigiamus žmogaus jausmus bei dvasines vertybes – kilnumą, dosnumą, sąžiningumą, kuklumą bei geranoriškumą. Kadangi Anoniminių lošėjų draugija skatina laikytis šių moralės principų bei nuostatų, galima pagrįstai teigti, kad Anonominiai lošėjai yra dvasinga bendruomenė, draugija.

Ar tai reiškia, kad negaliu lošti net iš vieno penso?
Taip, tai reiškia būtent tai. Reikia priimti vienareikšmį sprendimą vengti bet kokio lošimo ar lažybų. Negali būti jokio “vieno karto, paskutinio karto” pabandymų. Anonominių lošėjų patirtis rodo, kad negalima rizikuoti ir eiti lažybų net dėl tokio paprasto dalyko kaip kavos puodelis.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis