Prasilošęs vyras...

Dėl butelaičio, tai tas variantas visiškai atkrenta, nes prieš daug metų tai irgi buvo tapę priklausomybe, bet jau seniai su tuo reikalu baigta (nė lašo), nors man atrodo, kad tiesiog vieną priklausomybę pakeitė kita . O dėl kito artimo žmogaus, tai nebent bandytų kalbėti dukra, bet ji dar pakankamai jauna ir nemanau, kad "višta leistųsi, kad ją viščiukas mokytų". O daugiau nelabai yra su kuo jis palaikytų labai artimus santykius, išskyrus savo žmoną . Tai va taip ir pergyvename visi ir spėliojame, kokia ateitis jo laukia, o labiausiai gaila jo mažamečių vaikų.

na tada reikia,kad zmona megintu su juo apie tai be isteriju pasisneketi bet jei ji suzinojus apreks ji,tai manau taip bus tik blogiau.mat as kai issiaiskinau,tai is pradziu bandziau graziuoju sneketi,o kai jis pradejo meluoti,tada teko ir kakaryne paleisti taciau nuo to geriau nepasidare.tik kai pagrasinau skyrybom aprimo siek tiek.taciau jam dabar bandomasisi laikotarpis ir jei jis pasikiaulys,tai teks igyvendint tai ka ir sakiau jam
gal uosvis turi koki artima drauga kuris galetu jam patarti.o gal tiesiog tokiam zmogui reikia pamatyti ka jis gali prarasti del tokio polinkio bet isvada tokia-tik nedaugelis tokiu ligoniu sugeba ir toliau tvarkingai gyventi.nes kaip tu ir rasiai viena polinki pakeicia kitas

Norėčiau ir aš prisijungti su savo bėda Kai suzinojau pirmakart apie savo vyro bėdą, buvome tik susituokę. Pamenu, šaukiau su ašaromis, laikydama kūdikį ant rankų (nedovanotina ), kai įžengus vyrui į namus, iškamantinėjau apie tai kur dingęs.Tuomet jis buvo pralošęs tik atlyginimą.Mes pasikalbėjom. Jis džiaugėsi turįs supratingą žmoną, kuri atleidžia ir supranta. O tada tikrai stengiausi suprasti - vyras norejo greitų pinigų man ir mažiukui, nes gyvenome tik iš jo atlyginimo, butas nuomojamas. Aš tikėjau savo vyru, tikėjau ir tebetikiu jo altruistiška dvasia , tačiau atmečiau tokį pinigų uždirbimo būdą. Jis man pritarė.Vis gi apie jo lošimus teko išgirsti antrą ir visai neseniai trečią kartą. Dabar mūsų situacija nepavydėtina : pralošti 1tūkst Lt. už vaiką, mano tūkstantis, jo paskutinis atlyginimas, be to, turim "gražų" beveik 8tūkst. Lt skolų palikimą (skolintąsi iš bankų, iš draugų). Vos nenumiriau, kai apie tai sužinojau...Dabar svarstom, kaip toliau gyventi (šiuo metu turim tik 50Lt. - "likučiai" iš mamos paramos ji šiaip kartais padeda, apie bėdą nenutuokia) Draugų pagalbos net nesitikim, nes jau bandėm.Be to, vyras neuždirba tiek, kad galetume imti paskolą (na, kad ir kito asmens vardu). Išvažiuoti greitai į užsienį geram udarbiui negreit pavyx ir išvis neaišku, ar pavyx.Nebeišmanom, ką daryt.Tėvams tikrai nesakysim-išvirstų iš koto, be to, ir padėt negalėtų.
GAL KAS GALI PADĖTI MŪSŲ SITUACIJOJ? BŪČIAU BE GALO DĖKINGA...

turiu ir as tokia beda.kovojam su tuom jau treti meteliai.visko buvo.skyremes, taikemes...kiekviena karta sau sakau, kad viskas.nusibodo.viska metu ir t.t.Pradziai pralose 100 Lt, po to is namu dingo fotikas, kamera, keli mobilus, toliau buvo pralosinejami atlyginimai...Kai issikelem i uzsienius, atrode, kad aprimo.bet staiga atsirado bendramintis, su kuriuo ir dabar kazino sedi... na, bet siuo metu visi musu finansai mano rankose, tai bent nebijau, kad nebus uz ka valgyt ir t.t.O jei pasiskolina is ko, sakau, kad atidavinetu is kur nori, gali antra darba susirast jei reik.Nezinau kaip mums toliau seksis...

Tikrai pagalvociau pries sakydama Taip tam zmogui.
Sorry,kad isikisau

Turejom toki pazistama siaubas-kiek begautu-pinigu nera jei ne ta diena,tai kita,viska ka imanoma-palikdavo lombarde.Jos draugei irgi nebuvo saldu,kad dingdavo daiktai is namu,kai jos nera namie,paskui pinigai is pinigines.


Suprantu,kad sunku ir kartu gyventi ir be jo.

Sorry dar karteli

Na dabar kaip tik esu paskendusi giliuose apmastymuose kaip ir viskas buvo gerai (daugiau nei metus) tai ir pasirasiau ant to reikalo... o dabar pagalvoju, kad biskiuka paskubejau

Neisivaizduoju kaip turetu buti sunku

oi sakes, kaip as uzjauciu
pas mus seimoje aciu dievui tokiu bedu neturim

lošimas -- rimta yda. ir čia žmogui reikia itin rimtos pagalbos. ir dar -- kad jis pats suvoktų, kokiam mėšle sėdi. šiaip tokiems žmonėms labiausiai padeda kai juos gyvenime kažkas stipriai papurto. tik blogiausia, kad tai reiškia ne šiaip sau pasikoliojmą namie, bet artimųjų paradimą, radikalų gyvenimo pasikeitimą

Pritariu Dios, kad cia labai rimta seimos problema. Mano paguodos zodziai nepades,bet sekmes gelbejant ju seima Dekui Diev, niekad nebuvau susidurus su sia situacija, tai nelabai ka ir patart galiu...

nesu naujoke cia supermamoj, daugiau skaitau, nei reiskiu savo nuomone. bet noriu pasidalinti savo patirtim, kai vyras serga sia priklausomybe.pradesiu viska nuo pradziu. tapau nescia kai mums tebuvo vos astuoniolika, dabar musu vaikuciui bus 4 metukai. pirmakart suzinojau, kad retkarciais nueina i kazino , kai dukrai tebuvo vos puse metuku.Kai pagalvoju, kad tada tik buvo mazyte problemele, nes pralosdavo tik po koki 10 litu, bet mums jauniems (tiksliau man) neturintiem pagrindo po kojomis tai buvo daug. paskui seke vis didesnes ir didesnes pinigu sumos. galu gale, dabar man koks tukstantis litu atrodo nedaug, nes pries metus skolos sieke 10 tukstanciu litu. iki tol buvo visko-pykciu, skyrybu, mustyniu.Vyras visalaik praleisdavo kazino, grisdavo paryciais. Vis zadedavo, kad liausis, nori pasikeisti, bet... cia juk priklausomybe. vis ieskojo ir ieskojo is kur gauti pinigu.prasiskolino savo mamai, mociutei, kol galu gale jos suzinojusios kur jis padeda pinigus nustojo su juo bendrauti. jis nuolatos jas apgaudinedavo-kurdavo nerealias istorijas ir pasiteisinimus kam reikia tu pinigu.ir man meluodavo, pasakodavo nerealias istorijos, bet va pries metus susiemiau ir lioviausi juo tiketi...slepdavau pinigus, nes jis juos pralosdavo.Neduodavau pinigu nueiti net i parduotuve, nes jau zinojau kur jis eis...As nemoku isreiksti rasydama to, kas musu seimoje dejosi, bet buvo klaiku-buvau ziaurioj depresijoj.negalejau palikti ir vyro neisitikinusi, kad kito kelio nera.mane butu uzgrauzusi sazine, kad palikau ji viena bedoj (aisku, jis to nezinojo).labai gaila buvo vaikucio. ismeginau viska, pagaliau ikaliau jam i galva, kad cia priklausomybe, kad cia liga.kad reikia keisti viska is pagrindu, nes losdamas tikrai nepraturtes (jis anksciau buvo isitikines, kad islosti imanoma). islosti yra imanoma, bet pralosiama juk zymiai daugiau.jis vis sakydavo, kad kai atsilos - liausis, nes jis neturi is kur gauti tokios pinigu sumos. ir tik pries kaledos pradejo viskas gereti, nes pamate, kad jam jau viskas-turi susiimti, nes ir as ji paliksiu. jau zino,kad tikrai nebetoleruosiu ir nebegelbesiu jo. daviau paskutini sansa atsistoti ant koju-susirado geresni darba, kortele banko buvo pas mane, as reguliuoju visa seimos biudzeta.kolkas nelosia, atidavinejam po truputi jo tukstantines skolas .paskaiciavom,kad dar kokie 6menesiai ir galesim gyventi sau...bet kas is to-as jau niekada juo nepasitikesiu, kas liecia pinigus.jeigu ilgiau uztrunka darbe-mane uzpuola paranoja, kad jis sedi kazino, neisleidziu niekur su vienu draugu (kuris iki siol sedi kazino), nes zinau kur jis ji nutemps, nepalieku pinigu pinigineje...visus seimos inigus valdau as.
ir cia tik lasas juroje,ko as prirasiau...neturiu tokiu sugebejimu isdestyti savo mintis rastu...zinau tik viena, kad jeigu dar karta tai ivyks, tikrai ismesiu ji is namu be pasigailejimo. nes jus neisivaizduojat, kaip yra sunku gyventi su tokiu zmogumi-nuolatineje baimeje ir strese, kad bet kada viskas gali atsinaujinti.o gal as jau jo nebemyliu? zinau, kad esu grazi jauna-galiu susirasti normalu, bet tiesiog labai norejau isgelbeti savo seima.
ir galiu duoti viena patarima-kol zmogus neatsidurs gilioj duobej ir nenusisuks gimines-tol jis nesusivoks.
Papildyta:


kalbos nepadeda,kiek buvo asaru priesaiku-tu net neisivaizduoji. arba jis susivoks, kai bus iklimpes labai labai arba prapuls visiskai...

Sveiki.........
Turiu ziauriai didele problema: negaliu sustoti losti kazino, nors metu man tik 24, taciau per visa losimo istorija esu praloses arti 400000lt. Dirbu ir uzdirbu tikrai daug, taciau visi $ nuseda kazino, tada skolinuos ir vel losiu, kai nebera is ko skolintis, tada ieskau kitu iseiciu (pvz kazka parduodu kas man atrodo nereikalinga). taip pardaviau praktiskai viska: mobilu, kompa, automobili, sklypa kuri man padovanojo tevai ir daugely kitu gyvenimui reikalingu daiktu.... ziaurus jausmas apie tai rasyti... taciau ziauriai ziauriai noriu visa ta baigti....dar ir skolu kabo ant ~60000lt......
kartais net nepajauciu kaip as jau sedziu kazino prie pokerio ar ruletes....kas ten mane nuveda as nebezinau.... va kad ir siandien.... gavau avansa ir visa palikau kazino... gerai kad spejau susimoketi uz buta kuris liko paskutinis mano brangesnis daiktas (o ir ta jau norejau parduoti).
kokie pirmi keliai? merginos deja neturi, broliu ar seseru irgi, o mamai (tecio deja jau neturiu) sakyti is visos sirdies nenoriu, nes net neisivaizduoju kaip ja tai gali paveikti....
bijau pagalvoti apie rydena, nes rytoj noresiu valgyti....... o uz ka deja neturesiu....
padekit ar patarkit kaip kapstytis..... nuo ko pradeti.....
anoniminiu loseju grupe? spec programos? pas psichologa jau lankausi 2menesius, bet deja.... kazkokios pagalbos nepajutau, nors seansai 3 kartai per savaite..........
prasau............. nes vis dazniau pradedu galvoti apie savizudybe..........o juk tai ne tas kelias kuriuo reiki eiti..........
tiesiog pavargau nuo tokio gyvenimo......prasau, patarkit ir per daug neteiskit....nors gal viesas didelis teismas butu ir i nauda....