Prasilošęs vyras...

Labulis merginos,
mano istorija irgi ne iš linksmųjų...Esmė tame,kad kartu su mano vyro nuėjo į kazino ir mano brolis-mano vyrui nekibo,o va broliukui...Jaučiu tokią didelę kaltę,kad sugadinau jam gyvenimą-oi kad žmogus žinotum...Svarbiausia,kad veikia kažkokie geradariai skolintojai,kurie dar giliau pastumia į tą liūną.Išskaičiau viską internete apie šitą dalyką-vien tragedijos...Yra šeimos,parduota,užstatyta...Einu prie tos išvados,kad reikia padėt-juk lengviausia būtų apkaltinti bevališkumu ir nusisukti,kaip nuo kokio nevykėlio...
Labai gaila,kad nespėjau į renginį,skirtą ir artimiesiems lošėjų...Nunešiau šiandien į darbą jam telefonus ir adresus,kur galima kreiptis.Labai prašau atsiliepti supermamas,kurių vyrai,ar artimieji yra rašę prašymus,kad neįleistų į lošimo namus.Ar tai veiksminga?Kaip galima tokiam žmogui apriboti pasiskolinimo iš kitur galimybes?Turiu krūvas klausimų,gal kuri atsiliepsit ir pasidalinsit,patarsit kaip padėt tokiam žmogui...
P.S.Jis prašosi pagalbos,nes jau su tuo nebesusidoroja...

Labas. As kadaise dirbau toj srity. Dabar kiekvienas zmogus ieidamas i kazino privalo prisiregistruoti(pereiti patikrinima), tai, manau, butent del sito dalyko tie prasymai igyja kazkiek prasmes. Nes anksciau iejimas buvo neribojimas (nebent del kokiu nors priezasciu zmogu ismesdavo is kazino), apsauginiai tikrai visu veidu mintinai neprisimena. Bet prasyma pats zmogus gali atsiimti bet kuriuo metu (bent anksciau taip budavo).

Masiania*-ačiū už atsakymą Žinau,kad jis gali pats bet kada atsiimt tą pareiškimą,bet viliuosi kad nor kiek tai sulaikytų.

taip, nuo birželio 1 d. įsigaliojus reikalavimui visus, peržengenčius kazino slenkstį, registruoti (o tuo pačiu ir nustatyti jų asmenybę), situacija su pateikusiais prašymus apriboti galimybę lošti pagerėjo. Jų prašymai vykdomi griežčiau. bet tai liečia tik lošimo namus (kazino).

Ačiū andriuska už atsakymą

Taip, as irgi turiu tokiu paciu problemu(tiksliau MB), ir zinau, kad dabar ne taip lengva atsiimti prasyma neileisti i kazino, darbuotojai, kurie nesusitvarko su prasymu atsiemejais, siuncia juos pas administracija, kad tik butu jiems kuo daugiau problemu sudaryta, kad nors kiek griztu blaivus protas ir praeitu noras ieiti. Beto, butinai kreipkites pagalbos i specialistus, nes be ju, o ypatingai stipriai iklimpusiems, patiems issikapstyti praktiskai neimanoma. Kiek as domejausi, sake gydymas gali uztrukti nuo keliu savaiciu iki keliu men. Sekmes ir saves del to tikrai nekaltink, juk ne vaika nuvedei, kiekvienas suauges zmogus atsakingas uz savo veiksmus. Jei ne si, tai kita karta butu uzkibes, o tada gal tu nezinotum ir negaletum padeti..

Papildyta:
Manasis palosia kartais, bet nepiktybiskai, laiku sustoja ir nedaznai. Kol kas rami

O aš manau, kad Tau dabar pats laikas smarkiai susirūpinti (atkreipti į tai dėmesį), nes, kai nebegalės laiku sustoti, tada jau bus per vėlu (zinoma pagalbos ieškoti niekada ne velu, bet kuo ilgiau lošiama, tuo giliau įklimpstama).

Beje, neįsivaizduoju, kaip žmogus gali lošti "piktybiškai"

Apie ką svajoja priklausomybę turintis lošėjas? *
Svajonės, dažnai nerealios ir nepagrįstos, – dar viena tipinė savybė, būdinga žmogui, turinčiam priklausomybę nuo lošimo. Lošėjai praleidžia daug laiko svajodami apie tai, kaip nuveiks kažką ypatingo ir nuostabaus iš karto, kai išloš stambią pinigų sumą. Jie laiko save dosniais, geranoriškais žmonėmis, tikrais filantropais. Lošėjai neretai svajoja apie tai, kaip aprūpins artimuosius, draugus prabanga, pvz., nupirks naujas mašinas, audinės kailinius ir pan. Jie įsivaizduoja, kaip gyvens prabangos kupiną gyvenimą, kurį užtikrins jų išbandyta, patikrinta ir tobulai valdoma lošimo “sistema”. Tarnai, vilos, gražūs drabužiai, žavūs draugai, jachtos, kelionės aplink pasaulį – tai tik maža dalis to, apie ką svajoja lošėjas. Šie dalykai jam atrodo realūs, pasiekiami tiesiog ranka iš karto, kai pagaliau bus išloštas didysis laimėjimas.
Deja, praktika rodo, kad laimėjimas niekada nebūna arba tiesiog niekada neatrodo pakankamai didelis, kad lošėjas galėtų įgyvendinti bent mažąją dalį savo svajonių. Sėkmingas lošimas skatina toliau svajoti; savo ruožtu lošimo nesėkmės varo į neviltį - lošėjas kankinasi, suvokdamas, kad jo svajonės žlunga. Jis vėl lošia, vėl svajoja, tačiau vėl patiria tas pačias kančias. Niekas negali jo įtikinti, kad anksčiau ar vėliau ateis laikas, kai jo lošimas nebepasiteisins ir taps beprasmis. Lošėjai įsitikinę, kad gyvenimas be šio svajonių pasaulio, pagrįsto lošimu, yra neįmanomas.
* - Anoniminių lošėjų literatūra
Taigi, ko gero, visi lošėjai lošia su gera intencija - išlošti ir pasinaudoti pinigais, nepamirštant ir artimųjų, draugų. Žinoma, ateina ir tokia "stadija", kai žmogus nebesitiki išlosti, tada jis jau būna supratęs, kad lošė, lošia ir loš ne dėl pinigų, o dėl to, kad jam reikalingas lošimo procesas (reikalinga dozė).

Nenoriu įtikinti, kad Tavo vyras tikrai turi ar turės bėdų: yra daug žmonių, kurie gali lošti, netapdami priklausomi nuo lošimo (kaip ir alkoholį geriančių yra daug, bet ne visi yra priklausomi nuo alkoholio). Tačiau lošdamas žmogus rizikuoja tapti priklausomu nuo azartinių lošimų, o nelošdamas nerizikuoja (taip pat, pvz ir su narkotikais - nevartosi netapsi priklausomas, vartosi - didelė tikimybė, kad tapsi narkomanas). Tiesiog reikia atkreiti dėmesį.

O ka daryti su tais , kuriu net surisus nenutempsi pas specialistus? apie prasyma neileisti i kazino nera net kalbos
Turiu vyra , bet jo neturiu..

Man atrodo, kad kol zmogus pats nesupranta, kad turi problema, jam padet beveik neimanoma, nebent per prievarta uzdaryt namuose, atimti visus raktus bei pinigus. Bet ir tai tik pades tik tam kartui, o kai tik iseis is namu, iskart ir keliaus i kazino.

Tas kazino baisus dalykas, pati turiu draugą su kuriuo esame kartu 7 metus jis irgi pradejo losti pries kokius 4 metus ir patikekit kaip baisu kiek del to barniu ir melagysciu, bet vieną dieną man truko kantrybė ir pasakiau kad mums laikas sukti kiekvienam savo keliu, ir kas keisciausia jis issigando mane prarasti ir nustojo losti is pradziu galvojau kad tai labai laikinai bet pasirodo kad ne suveike, gal kartais verta pameginti juos pagasdinti rimciau, kad suvoktu ka jie gali prarasti.

Kol pats zmogus nesupranta, kad turi problemu (serga -klausomas nuo azartiniu losimu), jokia prievarta nepades, neduos jokios naudos.
Daznai tokiems zmonems "atsiveria akys", tada, kai ivyksta koks nors didelis sukretimas ju gyvenime (ivikis, kuris ji tikrai sukrecia). kiekviena zmogu skirtingi ivykiai gali sukresti, kaip ir skirtingi visi zmones. PVZ. kaip rase sandriecka. Taciau tai ne reiskia, kad kitma tai taip pat "suveiks", o ir nustojus losti, reikia kreiptis pagalbos, palaikymo, kad ne duok Die, "neatkristu". Ta tikrai dideli palaikyma ir supratima zmogus gali rasti Anoniminiu loseju susirinkimuose.